„Amarone della Valpolicella“ - vienas brangesnių itališkų raudonųjų. Atsiradęs vyno pasaulyje per neapsižiūrėjimą, galiausiai tapo viena žymiausių itališko vyno rūšių, o jo kainos - nelygu ūkis ir derlius - smagiai šoktelėjo į viršų.
Todėl prieš perkant butelį šimtinę ir gerokai daugiau kainuojančio vyno, verta pasiaiškinti, ko iš šios įžymybės laukti, kiek metų ją bus galima spintoje ar rūsyje laikyti, su kokiais patiekalais derinti ir, žinoma, kokių pojūčių tikėtis vyną pagaliau atkimšus.
Bendrąsias vyno tendencijas, privalumus ar ydas geriausiai atskleidžia vadinamoji horizontalioji degustacija, kai tiriamas kelių skirtingų etikečių tų pačių metų derliaus vynas. „Slow Food“ gastronominis sąjūdis pasiūlė paragauti kelių bene žymiausių etikečių Veronos vyno ūkių „Amarone della Valpolicella“ 1997-ųjų derliaus vyno. Beje, 1997 metų derlius Šiaurės Italijoje nebuvo gausus, užtat vyno istorikų vadinamas legendiniu dėl puikios vynuogių kokybės.
1. „Amarone della Valpolicella Caterina Zardini Riserva“, ūkis „Campagnola“. Dešimties metų vyno kraštelis jau pradėjęs blykšti, nebeliko „Amarone“ būdingų violetinių blyksnių. Užtat stebina išlikusio aromato gilumas, intensyvumas, puikiai išgyvenę sunokusių slyvų, vyšnių uogienės, gana įkyrūs vanilės aromatai. Burnoje vynas - elegantiškai minkštas, juntamas likutinis džiovintų vynuogių cukrus, maloniai ir lengvai geriamas, neįkyriai karti, ilga pabaiga.
2. „Amarone della Valpolicella Bertani“, Bertani ūkis. Atrodo, tarsi ragautum visiškai kitą vyną! Šio „Amarone“ spalvos intensyvumas panašus, gal šiek tiek jaunatviškesnis, užtat aromatų ir skonio pojūčiai - visiškai skirtingi. Tai kur kas aristokratiškesnis, sunkiau perprantamas, galima sakyti, - rūstesnis, be jokio banalumo vynas.
Aromatų skalėje ryškesnės prieskonių - pipirų, laurų lapelių, net padžiūvusių rozmarinų natos. Burną užlieja karštis, šis vynas ne toks minkštas, užtat labiau eteriškas, labiau juntami taninai. „Bertani“ nepripažįsta prancūziškų statinaičių barrique, savo „Amarone“ brandina didelėse statinėse.
3. „Amarone della Valpolicella Campo dei Gigli“, ūkis „Tenuta Sant'Antonio“. Šis puikus vynas pasaulį išvysta šiaurinėje Valpoličelos slėnio dalyje, 300-400 metrų aukštyje. Anksčiau šiose nederlingose kalvose buvo paukščių fermos, o dabar spaudžiamas premijas laimintis „Amarone“. Dešimt metų šiam raudonajam - nė motais.
Žinoma, oranžiniai apelsinų spalvos krašteliai amžių ima ir išduoda, užtat aromatas - sodrus, labai intensyvus, su prieskonių, tabako, šokolado natomis. Burnoje stebina savo galia (16 proc. alkoholio tūrio!), saikingai kandančiais taninais.
4. „Amarone della Valpolicella Paolo Speri“, ūkis „Tenuta Speri“. Šis „Amarone“ irgi labiau dvelkia itališkomis vynininkystės tradicijomis, o ne Lotynų Amerikos vyno madomis.
Vynuogės džiovinamos labai ilgai - keturis mėnesius. Po ilgo mirkymo vynas brandinamas 500 litrų Slavonijos ąžuolo statinėse. Nosyje - eterio, balzaminių žolelių, džiovintų vaisių aromatai. Burnoje - tvirtas, karštas, nepaprastai ilgas poskonis.
5. „Amarone della Valpolicella Allegrini“, Allegrini ūkis. Šis vynas idealiai perteikia „Amarone“ koncepciją: galia ir elegancija. Prieš dešimt metų visi norėjo minkšto ir labai tiršto vyno. „Allegrini“ vynas puikiai išlaikė spalvos intensyvumą, aromato švarumą: juntamas šokoladas, juodųjų vaisių uogienė, vanilė. Svarbiausia skonio charakteristika - neįprastas tirštumas, atrodo, tarsi būtų ne vynas, o kažkoks vaisinis glicerinas.
Kada ir prie ko tokį vyną gerti? Tai sudėtingas klausimas, į kurį būtų galima atsakyti eretiškai: bet kada. Žinoma, aperityvui „Amarone“ per sunkus, tačiau jį galima drąsiai gerti po valgio vietoj brendžio. Tai gana aristokratiškas vynas, kuriam išdidi vienatvė plačioje ballon taurėje labai tinka. Galima derinti su ilgai nokintais sūriais, žvėriena, ilgai troškintos mėsos padažais.
Visas čia aptartas „Amarone della Valpolicella“ dešimt metų buteliuose praleido puikiai. Šis vynas - puiki investicija, nes tinkamai laikomas, jis nenuvils atkimštas ir dar po 10-20 metų, galbūt ir daugiau.
Sulaukęs didžiulio pripažinimo, ypač JAV, Šiaurės Europoje, Japonijoje, šis vynas neretai kainuoja kelias šimtines litų, tačiau jo kaina ateityje tik kils.