Žinomas populiaraus lenkų savaitraščio „Polityka“ kulinarijos skyriaus
vedėjas Piotras Adamczewskis tikina, kad lietuviai beveik
neturi savo nacionalinių patiekalų.
Šią savaitę išspausdintame straipsnyje, skirtame lietuviškiems
nacionaliniams patiekalams, jis rašo: „savaitgalį, ruošdamasis radijo laidai
„Pasaulio virtuvės“, perskaičiau atitinkamą Adomo Mickevičiaus „Pono
Tado“ skyrių, senas valgių knygas ir manyje išlindo tikras lenkų
nacionalistas: apie kiekvieną lietuvių nacionalinį valgį galvojau - juk tai
mūsų, lenkų valgiai. Kad ir koldūnai, kurie pas mus vadinami lietuviškais,
pora šimtų metų puošia lenkų stalus. O mėsa įdaryti bulviniai kukuliai,
kuriuos lietuviai vadina cepelinais žinomi ne tik Suvalkuose ar Seinuose, jų
galima paragauti ir kituose Lenkijos miestuose“.
„O bulvių plokštainis, dar skanesni vėdarai, arba šaltibarščiai - tai
kiekvieno lenkiško stalo puošmena“, - tikina lenkų kulinaras.
Nacionalinių lietuviškų patiekalų lenkų kulinaras randa nedaug.
„Skilandis - dešra, kuri džiovinama pusę metų, tikrai yra jų. Dar žemaičių
virtų bulvių blynai su mėsos arba grybų įdaru“, - rašo P.Adamczewskis.
Tačiau lenkų kulinaras lietuvių virtuvėje randa ir tai, ko, sako,
niekas daugiau atkartoti negali.
„Lietuvius galėčiau paguosti tik tuo, kad turi tai, ko neturi kiti ir
netgi, jeigu bando pamėgdžioti, niekam neišeina ir niekas lietuviams
neprilygsta - tai trejos devynerios - gėrimas, kuris saikingai vartojamas
gydo viską“, - konstatuoja P.Adamczewskis ir tarsi apgailestaudamas pažymi:
„ką gi bedarysi - tokia mažų tautų dalia įsispraudusių tarp didelių
valstybių“.