Steriliame Briuselio, gigantiškame Frankfurto, racionaliame Berlyno ir kituose oro uostuose tas kavos pasaulis yra labai siauras, net visai ne pasaulis, o šiurpoka antitezė „juoda kava - balta kava“. Arba - arba, ir jokių papildomų klausimų.
Kelios minutės eilėje prie baro prišnerkštame Neapolio oro uoste ir štai jis - kavos pasaulis su daugybe niuansų ir galimybių. Gluminanti pasirinkimo laisvė, prieš kurią „juoda kava - balta kava“ atrodo tarsi antipatiška diktatūra. Klausau: „Prašom puodelį espreso“, „man - espreso taurelėje“, „prašyčiau mažą espreso - ristretto“, „espreso su šaltu pienu - espresso macchiato freddo“, „espreso puodelį su karšto pieno puta - espresso macchiato caldo“.
Paskui ateina eilė kapučino temai su variacijomis. Paskui - pieno su kava. Ir kavos su pienu. Ilgiau pastovėjus Neapolio oro uosto bare, ryškėja kavos pasaulio kontūrai. 250 milijonų kavos puodelių per dieną, 140 tūkstančių per minutę. Bet stulbina ne išgertų puodelių skaičius, o įvairovė, mažos asmeninės kavos paslaptys ir įgeidžiai, kuriuos kasdien išklauso barmenas, o išklausęs patenkina per vieną dvi minutes.
Klausimas, kuo skiriasi espresso al vetro - espreso kava stikle ir paprasta espreso, patiekta puodelyje, anksčiau ar vėliau pradeda kankinti protą ir sielą, tiesa, gal pirmiau sielą, protą - paskui, bet jis išnyra, ir tiek.
Atsakymas: espreso estetika mažame stikliuke visiškai kitokia negu įprastiniame puodelyje: matyti putos aukštis, putos ir kavos proporcija, kavos spalva. Bet yra ir skonio skirtumų: puodelis paprastai būna smarkiai įkaitęs, nutvilko lūpas, sumenkina kavos skonį. Stikliukas niekada nekaitinamas, jis labiau patinka tiems, kurie turi jautrias lūpas ir gomurį.
Espreso kava stikliuke kur kas geriau perteikia espreso kavos filosofiją nei puodelis. Posakis „eime atsigerti kavos“ galutinai praranda prasmę, kai norintis atsigerti prieš save pamato likerio taurelę su 25-30 gramų tirštos ir kvapios kavos. Jos neatsigersi, troškulio tokiu gėrimu nenumalšinsi, nes espreso kava, jeigu ji, žinoma, tikra, - visai ne gėrimas.
Kas tada? Substancija, kuria prasideda pirmoji savaitės diena. Tonikas po sočių pietų. Minčių generatorius. Energijos koncentratas. Kai kam - dopingas. Bet tik ne troškulio malšiklis.
Visi, lankęsi Italijoje, turbūt yra pastebėję vieną keistenybę: mėgstantys plepėti ir bendrauti italai bare dėmesį skiria ne pašnekovui, o espreso kavos puodeliui ar stikliukui.
Geria tik stovėdami, žiūri ne į akis pašnekovui, o į kavą: kaip grimzta cukrus, kokia puta. Išgeria vienu dviem gurkšneliais, paskui dar kelias sekundes trunka refleksijos pauzė, kai akys nieko nemato, o skonio organai gaudo poskonį. Viskas trunka maždaug vieną ar pusantros minutės, įskaitant cukraus pamaišymą, tuo metu niekas - nei viršininkas, nei žmona ar vyras neturi teisės sutrukdyti akistatos su kava.
Kartais išdėstyti asmeninę espreso kavos koncepciją barmenui užtrunka daug ilgiau negu ją išgerti. Anądien Romoje bare tapau liudininku štai tokio užsakymo: „Espresso al vetro basso macchiato caldo senza schiuma“. Vertimas: mažiukas stikliukas espreso kavos, padažytos karštu pienu, bet be putos.
Arba štai kapučino tipologijos dėstymas: „Cappuccino mediamente caldo con espresso decafeinato schiuma alta preferibilmente con latte fresco con pochissimo cacao“. Vertimas: kapučino, vidutiniškai karšto su espreso kava be kofeino, aukšta puta, jeigu galima, iš šviežio pieno ir su truputėliu užbarstytos kakavos“.
Barmenas Beppe, pas kurį rytais užsuku puodelio espreso kavos, neseniai man pasiskundė: „Pasirinkau sunkiausią profesiją: rytais per kelias minutes tenka išklausyti 20 klientų, kurie reikalauja kavos su mažiausiai trimis skirtingais apibūdinimais - skirtingo pieno, pieno temperatūros, putos aukščio ir grafikos, karšto ir šalto pieno kombinacijų. Visa tai turiu įsiminti, užsakymą įvykdyti, o jeigu karštas kapučinas kam nors pasirodo per šaltas, o šalta puta kam nors atrodo per karšta, kyla skandalas, viską tenka perdaryti“.
Tas beprotiškas beprotiškas beprotiškas kavos pasaulis iš tikrųjų toks ir yra. Užtat labai kvapus ir nenuobodus. Profesionalių diskusijų ir neribotos kavos laisvės pasaulis. Pakliuvęs į jį, šiaurietišką antitezę „juoda kava - balta kava“ prisimeni kaip nespalvotą nuobodų dokumentinį filmą.