Nea, aš nekalbu apie kai kuriose užeigose dar gajų sovietinį reiškinį, kai į bokalą šio gėrimo pripilama trečdaliu mažiau nei priklauso. Dėl to galima paprasčiausiai pasiskųsti atitinkamoms tarnyboms, kaip ir tais atvejais, kai gaunate prakąstą didžkukulį. Ir šiaip tokį barą geriausiai aplenkti iš tolo.
Tačiau kodėl ta pati alaus rūšis vienoje kavinėje yra visai kitokio skonio, nei esančioje už poros šimtų metrų? Kodėl vienur alaus mėgėjų apstu, o kitur prie staliukų parimusi vos viena ar kita žmogysta, nors nei kainos, nei interjeras nelabai skiriasi?
Viskas paprasta: vienur į alų žvelgiama su pagarba, o kitur – kaip į studentų ar valkatėlių gėrimą.
Mieli barmenai ir barų savininkai! Išmokti įpilti ir patiekti alų nėra pats didžiausias menas. Tik visa tai reikia daryti pagal taisykles ir bent šiek tiek su meile.
Tai visai nėra sunku. Šiek tiek palenkite bokalą ir maždaug iš 2-4 centimetrų aukščio varvinkite alų palei jo sienelę.
Ei, palaukit, ką jūs darot? Sakot, labai putoja, reikia, kad truputį nusistovėtų? Nieku gyvu – alus turi būti pilamas iš karto, o ne su pertraukomis. Ką? Nugraibysit putas šaukštu? Nežinau, kaip jus čia dar darbe laiko. Vokietijos alinėse ar Londono pabuose jau būtumėt išskridęs iš darbo.
“Pas mus baigėsi angliarūgštė, tai alus bus “biškį” be gazo”, - teko išgirsti tokį padavėjos pareiškimą. Hm. Gaila, kad nepaklausiau: o jei kas nors užsuks vandenį, ar kavą patieksite sausą?
Kitur staiga sugenda šaldymo įranga. “Ar tiks truputį šiltesnis?”, - savininkas teiraujasi klientų. Ačiū, kad pasiteiravote, tačiau tikrai ne. Paprasčiausiai todėl, kad alus privalo būti patiekiamas 6-8 laipsnių temperatūros.
Na, gerai, padarykime nuolaidą – jokiu būdu ne šiltesnis nei 10 laipsnių. Kadangi kitaip labai greitai išnyksta alaus aromatas ir tenka jį gerti kone beskonį.
Ir dar norėčiau matyti putą. Ne dėl estetinių sumetimų. Tiesiog ji - paprasčiausias alaus kokybės rodiklis. Jei puta standi, panaši į plaktą grietinėlę, ir laikosi bent keletą minučių, verta nulenkti galvą prieš gamintoją. Ir ištuštinus bokalą ant jo sienelių turi likti putos žymės – kiek buvo nugerta sulig kiekvienu gurkšniu.
O kas čia dabar? Ką tik gavau bokalą su puta, bet per pusę minutės ji suzmeko. Bet juk neseniai kitoje užeigoje tos pačios rūšies alaus puta laikėsi net ir nugėrus pusę bokalo. Aaa, supratau. Pone barmene, jei jūs surinkinėjate alaus putas į atskirą bokalą, o joms nusistovėjus dar šiek tiek įpilate ir patiekiate, tai apie arbatpinigius galite tik pasvajoti. Nebent kitame gyvenime.
Pala, pala. Rodos, prieš savaitę buvau užsukęs į šią kavinę ir su malonumu išlenkiau skaidraus gintaro spalvos bokalą. O dabar tas pats alus kažkoks drumzlinas ir trenkia kažkuo neiškiu.
Kaip čia yra, šeimininke? Ką? Penktadienį atidarėte statinę, nespėjote išpilstyti, paskui dvi dienas nedirbote? Supratau. Bet nesuprantu, kodėl man siūlote toli gražu ne pirmojo ir ne antrojo šviežumo alaus. Nes aš paprasčiausiai visam laikui tariu jums “Atia”.
Kartą vienoje nedidelėje sostinės kavinėje pasiteiravau šeimininko, ką jis daro, jei statinėje alus užsistovi. Jis parodė į salę ir tarė: “Matai, kiek čia žmonių? Liko tik pora laisvų vietų. Ir žinai, kodėl? Todėl, kad tą alų aš išpilu, supranti, išpilu!”.
Suprantu. Džiaugiuosi. Gaila, kad tai supranta ne visų net ir aludėmis besivadinančių įstaigų bosai.