“E&J Gallo” pardavimai 2005 m. sudarė 980 mln. JAV dolerių, o pelnas siekė 44 mln. dolerių. Žurnalo “Forbes” skelbiamame 400 turtingiausių amerikiečių sąraše, E.Gallo 2006 m. užėmė 283 vietą.
Italijos emigrantų vaikai, Ernest‘as ir metais jaunesnis Julio nuo pat mažens susipažino su vyno pasauliu, dažnai padėdami savo tėvui namuose gaminti vyną. Vaikų užduotis būdavo kojomis spausti vynuoges.
Ketvirtajame dešimtmetyje, pasibaigus alkoholio draudimo kampanijai JAV, broliai 1933 m. Modesto mieste pradėjo savo verslą. Interviu spaudai jie ne kartą yra sakę, kad apie vyndarystę tuo metu beveik nieko neišmanė, tad miesto bibliotekoje skolindavosi knygų ir iš jų aiškinosi vyno gamybos paslaptis.
Susitaupę 900 dolerių bei dar 5 tūkst. pasiskolinę, jie už 60 dolerių mokestį per mėnesį išsinuomojo mažą sandėlį, kur ir pagamino savo pirmuosius vynus. Vynuoges broliai pirko skolon, pažadėdami užmokėti, kai vynas bus parduotas. Savo žodį jie ištesėjo.
Šiandien Gallo vyninė užima 160 ha plotą ir savo plieno talpyklomis būdama panaši į naftos gamyklą gali pagaminti 4 mln. litrų vyno kasmet. Netrukus broliai pasiskirstė pareigomis: Julio tapo atsakingas už vyndarystę, o Ernestas ėmėsi vadybininko pareigų, skersai išilgai išmaišydamas visą Ameriką. Sakoma, jog Julio visada stengdavosi pagaminti daugiau vyno negu galėtų parduoti Ernestas, o Ernestas - parduoti daugiau, nei galėdavo pagaminti Julio.
Gallo vyninė gamino ir padavinėjo viską: stalo, stiprius desertinius vynus, portus, vermutus, cheresą, brendį ir net indus buteliui atšaldyti. Broliai užregistravo daugiau nei 40 prekinių ženklų, tarp jų nemažai abejotinos kokybės pigių stalo vynų.
Ketvirtajame dešimtmetyje Gallo vyninė tapo ne tik didžiausiu vynuogių pirkėju Kalifornijoje, tačiau ėmė supirkinėti ir kitų gamintojų vynus, kurie iš vyninės iškeliaudavo paženklinti “Gallo Hearty Burgundy” ar “Chablis Blanc” etiketėmis. Vien tik 1937 m. broliai nusipirko apie 1,5 mln. litrų vyno, už 3,8 litro mokėdami po 8 JAV centus. Ernestas vis keliaudavo po šalies parduotuves, tikrindamas, jog Gallo vynai būtų išstatyti matomiausiose vietose.
E.Gallo yra sakęs, jog užsispyrimą siekti užsibrėžto tikslo paskatino jo pirmoji mokytoja, pasakiusi, kad Ernestas yra pats kvailiausias mokinys, su kuriuo jai teko dirbti. Be šių žodžių jis esą nebūtų siekęs tobulėti.
Pasiekus verslo aukštumų, broliams Gallo liko vienintelis tikslas, kurį Ernestas vadino „paskutiniu kalnu, į kurį reikia įkopti“: pagaliau pagaminti vyną, kuris su kitais galėtų konkuruoti kokybe, o ne kiekybe.
Pasodindami pirmąjį savo nuosavą vynuogyną 1971-aisiais, jie prisidėjo prie Sonoma apygardos, kaip vyno gamybos regiono, išgarsinimo – vėliau čia įsikūrė daugybė vyndarių. Gallo kompanija taip pat įsigijo ir keletą senų Sonomos vynuogynų. 1978 m. Julio Gallo pagamino pirmąjį “Sonoma Cabernet Sauvignon” - vyną, kuris turėjo tapti tramplinu į kokybiškų vynų pasaulį.
Bet 1993 metais 83 metų Julio žuvo autokatastrofoje, taip ir neišvydęs, kaip tais pačiais metais kompanija įdiegia “Gallo of Sonoma” kokybiškų vynų liniją. Po puikių vertinimų XX a. paskutiniajame dešimtmetyje, pastaraisiais metais įtakingas JAV žurnalas “Wine Spectator” brangiesiems “Gallo” vynams jau retai suteikia daugiau nei 85 balus, o kito žurnalo “Wine Enthusiast” vertinimai dažnai artėja ar net viršija 90 balų.
2006-aisiais “E&J Gallo” eksportavo 7 mln. vyno dėžių į 85 pasaulio valstybes. Šiandien ji jau nebėra didžiausias JAV vyno gamintojas – šį titulą 2004 m. įsigydama Mondavio vyninę perėmė “Constellation brands” korporacija, kuriai priklauso nemažai vyno daryklų JAV, Australijoje, Čilėje, Argentinoje ir Naujojoje Zelandijoje, tačiau “Gallo” išlieka didžiausia šeimos valdoma vynine JAV.
Kompanija ne tik gamina, bet ir importuoja vynus iš Italijos, pietinės Prancūzijos ir Naujosios Zelandijos. Ernest‘o Gallo darbus tęsia sūnus Džozefas, penki anūkai ir trys proanūkiai.