Žemaičiai, ypač žemaičių bajorai ir dvarininkai su žydais ypač gerai sutarė. Bajorų dvaruose pagamintas gėrybes (javus, kanapes, linus, medų, galvijus, žirgus, paukščius, ypač žąsis, kiaušinius, žvėrieną ir žvėrių kailius, audeklus, medieną, anglis, vašką, dervą, pieno produktus) žydai supirkdavo didmenomis, mokėjo realizuoti ir Rygos, ir Klaipėdos pirkliams, jomarkuose, turguose. Į dvarus pristatydavo užsakytų miestuose arba užsieniuose pagamintų prekių.
Žydai griežtai laikydavosi duoto žodžio dalykiniuose ir piniginiuose reikaluose. Reikalui esant žydai suteikdavo ir kreditą pinigais. Kita vertus, žydai smuklėse, kurias dažniausiai pastatydavo Lietuvos bajorų dvarai, galėdavo “šinkuoti” realizuoti tik dvaruose išvarytą degtinę, dvaruose pagamintą alų, midų, giras, gaivas, sotes (gaivusis gėrimas, apie kurį šiandien mažai kas žino).
Žemaitijoje gyvenę žydai per žydų Velykas – Pesachą ruošdavo savo tradicinius sakralinius košerinius (tinkamus, tikrus) valgius. Šių švenčių metu žydai švęsdavo savo išėjimą iš Egipto vergijos ir žydų vieningos tautos susidarymą.
Ant šventinio stalo Žemaitijos žydai dėdavo prėską ploną traškią duoną – macą, nes raugintos duonos tą dieną valgyti buvo nevalia. Pirmąjį švenčių vakarą žydai ruošdavo tradicinę puotą - sederą. Ant stalo dėdavo košerinį vyną, lėkštę su macu, indą su sederu – karčiomis žolelėmis, kurios primindavo karčią vergijos dalią, taip pat dėdavo ir septynias žvakes.
Susėdę prie Velykų stalo žydai virtus kiaušinius valgydavo pamirkę į sūdytą vandenį, kuris simbolizavo žydų ašaras Egipto vergijoje. Į šį vandenį dar būdavo įdėta šviežių petražolių, salierų ir svogūnlaiškių – reiškiančių pavasarį ir atgimimą. Šis vanduo būdavo supiltas į apeiginį indą ir ant jo dar uždėtas apdegintas vištos sparnelis – atmintis apie Pesacho aukas, kurias žydai senovėje degindami aukojo Dievui.
Tada ateidavo eilė šventiniam košeriniam daržovių apkepui, kurį gamindavo iš porų, špinatų ir morkų (pagal išgales porus pakeisdavo svogūnais arba meškiniais česnakais, špinatus rūgštynėmis arba dilgėlėmis, morkas - ropė). Apkepui užpilą gamindavosi tik iš plaktų kiaušinių.
Jokiu būdu ant Pesacho stalo negalėdavo būti trefinių valgių: sviesto, varškės, sūrių, pieno. Būtinai ant šventinio stalo turėdavo būti košerinė farširuota žuvis, t.y. ta, kuri turi žvynus ir pelekus, nes tik tokia žuvis yra švari. Žemaitijos žydai iš žemaičių virtuvės buvo perėmę žuvies su krienais valgymą, tad ant stalo prie farširuotos lydekos, karpio arba starkio būtinai dėdavo burokėlių sultimis nudažytų krienų.
Po to žydai valgydavo harosetą – riešutų ir saldžių vaisių patiekalą. Per Pesachą ant Žemaitijos žydų stalo turėdavo būti migdolinis biskvitas ir plava (sezamų sėklų chalva).