Netikėtas susitikimas
Pineau des Charantes nėra labai plačiai žinomas gėrimas. Geriausiai su juo galima susipažinti ten, kur jis gaminamas: Prancūzijos Puatu-Šarantės provincijoje.
Pineau des Charantes – labai mielas šviežių vynuogių sulčių ir konjako mišinys, kurį vietiniai vyndariai sau gamindavo tradiciniais šeimyniniais metodais. Šį gėrimą labiausiai garsino keliautojai, lankantys Konjako provinciją. Čia jis egzistavo konjako šešėlyje.
Pirmasis mano susitikimas su Pineau des Charantes įvyko prieš dešimt metų, pakeliui iš Ispanijos namo į Lietuvą. Važiuodami iš Bordo į La Rochelle vietiniu D730 keliuku visai šalia kelio pamatėme seną konjako distiliavimo įmonę.
Taip nelauktai atsidūrėme Chateau de Beaulon „distiliarijoje“ ir susipažinome su puikiuoju Pineau des Charantes. Pirmajai pažinčiai buvo parinktas rausvasis 10 metų brandintas Chateau de Beaulon Pineau. Apžiūrėję istorinę įmonę, susipažinę su gėrimo technologija, išdegustavę produkciją, dar ir į bagažinę pasikrovėme net kiek daugiau nei leido to meto griežti muitinės įstatymai. Parvežėme šio puikaus gėrimo ir draugams.
Kito pasimatymo su Pineau teko laukti gerus 10 metų. Mūsų krašte apie jį tikrai ir dabar dar mažai kas yra girdėjęs.
Kas tai – Pineau des Charantes?
Poitou-Charantes departamentas, esantis į šiaurę nuo Bordo, garsėja kaip konjako tėvynė. Pagrindinis srities miestas taip ir vadinasi – Cognac (Konjakas).
Konjako miestą garsina konjakas, o visą šią didžiulę sritį garsina gėrimas, kurio pavadinime vartojamas šios srities vardas Pineau des Charantes. Vyno mėgėjams tas gėrimas yra ne mažiau įdomus nei jo pasaulinio garso „žemietis“ konjakas.
Kartais atsitiktinė klaida gali tapti technologija. Niekas dabar ir nepamena Charantes vyndario vardo, kuris XVI amžiaus pabaigoje pirmasis „pagamino“ Pineau des Charantes. Tiksliau tariant, ne pagamino, o taip jau jam visiškai atsitiktinai pasisekė. Pirmoji tada dar bevardžio gėrimo statinė greičiau net sukėlė jos autoriui neviltį, nei pradžiugino. Ji atsirado dėl visiškai neplanuoto neapsižiūrėjimo.
Pasakojama, kad išsiblaškęs vyndarys į statinę, kurioje buvo šiek tiek konjako spirito, supylė paruoštas vynui gaminti vynuogių sultis. Kadangi supiltos į spiritą sultys niekaip nepradėjo rūgti, tai tą statinę susikrimtęs vyndarys nurideno į rūsio kampą, ir ją ten užmiršo. Po kelerių metų tvarkydamas rūsį ją vėl prisiminė ir paragavo statinėje buvusio gėrimo. Pasirodė, kad statinėje – puikus, aromatingas, vaisiškas ir skanus gėrimas!
Taip visiškai atsitiktinai Konjako provincijoje buvo sukurtas naujas gėrimas, gavęs Pineau des Charantes pavadinimą.
Dabar tvirtinti, kad šiuolaikinis Pineau des Charantes yra visiškai toks pat, būtų ne visai korektiška. Tačiau jo gamybos esmė liko tokia pati. Pineau gaunamas ąžuolo statinėse maišant tris ketvirtadalius vynuogių sulčių su vienu ketvirtadaliu išlaikyto konjakinio spirito. Pastarasis suteikia gėrimui reikiamą stiprumą ir neleidžia vynuogių sultims rūgti.
Dar XX amžiaus pradžioje jį gamino smulkieji konjako namai nedideliais kiekiais ir daugiausia savo reikmėms. Tik po Pirmojo pasaulinio karo šis gėrimas pradėtas plačiau pardavinėti Prancūzijoje ir užsienyje. Prancūzijoje jis tapo vienu mėgstamiausių aperityvų. Pineau des Charantes suteikta apeliacija, o tai reiškia, kad jo gamybos procesas turi vykti pagal griežtas taisykles.
Sultys ruošiamos atsižvelgiant į naudojamų vynuogių veisles fiksuotais kiekiais, kuriuos nustato Pineau gamintojų sindikatas. Nors Pineau des Charantes dažnai vadinamas „likeriniu vynu“ (vin de liqueur), vadinti jį vynu ne visai teisinga. Jis gaminamas be rūgimo proceso, kuris būtinas gaminant bet kokį vyną. Pineau priskirtinas ypatingo tipo maišytiems gėrimams.
Pineau daromas baltasis (naudojamos vynuogių Ugni Blanc, Folle Blanche, Colombard, Semillon sultys) ir raudonasis (Caberne Sauvignon ir Franc, Merlot, Malbec).
Griežtos kokybės kontrolės taisyklės
Prancūzijoje naudojama pati seniausia ir smulkiausia vynų klasifikacija. Įstatymai, reguliuojantys vyno gamybą, numato net keturias pagrindines kokybės kategorijas, tarp kurių pati aukščiausia yra AOC (Appelation d`Origine Controlee).
„Kontroliuojamos kilmės pavadinimas“ suteikiamas tik tiems vynams, kurie atitinka visą grupę reikalavimų. Vynuogės jiems turi būti išaugintos, o vynai pagaminti ir išpilstyti į butelius teritorijoje, nurodomoje etiketėse; jiems gaminti gali būti naudojamos tik tam tikros vynuogių veislės, vynuogynuose naudojami tik reglamentuoti priežiūros metodai; taip pat yra apribojimai dėl vyno gamybos apimties ir jo stiprumo.
Pineau des Charantes priimtas į Prancūzijos vynų elitą 1945 m. spalio 12 d. Nuo tada vyndariai privalo laikytis visų griežtų taisyklių.
AOC statusas šio gėrimo gaminimo sritį apribojo Šarantės (Charante), Jūrinės Šarantės (Charante Maritime) provincijomis ir dviem anklavais Dordonės provincijoje. Iš vieno hektaro galima gauti ne daugiau kaip 23 litrus gatavos produkcijos.
Konjako spiritas ir vynuogių sultys, skirtos Pineau gaminti, būtinai turi būti kilusios iš tos pačios AOC. Kad sultys išliktų natūralios, sodraus skonio, reikiama cukraus konsistencija turi būti ne daugiau nei 170 gramų litre. Kategoriškai draudžiama papildomai pridėti cukraus.
Vynuogių sultys maišomos su konjako spiritu, kuris yra ne mažiau kaip 60 laipsnių stiprumo ir ne mažiau kaip vienerių metų išlaikymo. Sumaišytos sultys įgyja stiprumo. Gatavas Pineau būna nuo 16 iki 22 laipsnių. Būsimas gėrimas supilamas į ąžuolo statines ir mažiausiai 18 mėnesių brandinamas. Gatavoje produkcijoje liekamojo cukraus yra nuo 125 iki 140 gramų litre.
Jeigu Pineau des Charantes išlaikomas statinėse ne mažiau kaip penkerius metus, etiketėje rašoma Vieux Pineau (senas Pino), ne mažiau kaip dešimt metų – Tres Vieux (labai senas). Labiausiai įsimena konjakinis aromatas ir ryškus vaisinis skonis. Bėgant laikui vaisinis skonis kinta ir panašėja į išlaikyto chereso skonį.
Pineau ir kulinarija
Tradicijos reikalauja Pineau pateikti atšaldytą iki 8–10 oC, tačiau kartais jį atšaldo net iki 5 oC ar vartoja su ledu. Dažniausiai jis geriamas kaip aperityvas. Vartoja jį ir su ančių kepenėlių paštetu, prie jūrų gėrybių ir žuvų patiekalų, rokforo sūrio. Be to, jis puikiai tinka prie desertų.
Baltasis Pineau atsiskleidžia puikiais gėliškais aromatais, kurie tinka paukštienos, kitos šviesios mėsos ar žuvų patiekalų padažams. Senojo baltojo Pineau elegancija – puikus derinys su ančių kepenėlių paštetu ir mėlyno pelėsio sūriais (Roquefort, Bleu d’Auvergne). Jūrų gėrybės, švelni kilminga žuvis – visa tai irgi puikiai dera su baltuoju Pineau.
Rausvasis Pineau – tai gyvi ir švelnūs aromatai, kuriuose jaučiasi raudonųjų uogų charakteris: vyšnios, gervuogės, pagyvintos jų uogienės, saldymedžių, medaus ir švelnių migdolų niuansais. Rausvasis Pineau idealiai tinka prie minkštų ožkų ar avių pieno sūrių, šviesių mėsų, naminės ir laukinės paukštienos, žuvies.
Senas rausvasis Pineau vartojamas ir mėgaujantis šokoladu.
Lietuvoje galime džiaugtis dviejų puikių konjako namų Chateau Beaulon ir Lheraud Pineau des Charantes gėrimais. Specializuotose parduotuvėse jų turime visų kategorijų, net puikaus 20 metų Chateau Beaulon.