Policijai iki šiol pavyko savininkams grąžinti tik 19 parduotų vyno butelių. Manoma, jog 58 metų M.Andersonas bus nuteistas tokiam ilgam laikui, jog vyno būdamas laisvėje, jau niekada nebeparagaus.
Neseniai pateikti oficialūs kaltinimai sukėlus gaisrą 58 metų Markui Andersonui šokiravo visą Sausalito miestelio, įsikūrusio šalia San Francisco, bendruomenę. M.Andersonas buvo Sausalito tarybos narys, priklausė vietos Rotary klubui, vadovavo Sausalito gailestingųjų seserų programai, aukodavo didžiules lėšas labdarai.
M.Andersonas dar būdamas paauglys tapo hipiu: užsiaugino ilgus plaukus, tapydavo paveikslus bei grojo gitara vietos ansamblyje. Universitete baigęs istorijos mokslus, M.Andersonas persikėlė į Sausalitą, o San Franciske studijavo teisę, tačiau nors baigė mokslus advokatu netapo, nes neišlaikė advokatūros egzamino.
M.Andersonas įsidarbino vietos laikraštyje „Marin Scope“, kuriame rašydavo apie viską - pasaulio įvykius, keliones, vietos politiką bei vyną. Keletą sykių buvo pričiuptas dėl straipsnių plagiavimo, tačiau lengvai išsisuko. Bendradarbių teigimu, jis visada atvykdavo į darbą su šypsena ir juokaudamas. Vėliau M. Anderson‘as ėmėsi savo verslo ir laikraštyje nebedirbo, jame tik karatsi parašydavo apie maistą ir vyną.
Būsimasis vyno sandėlio pleškintojas sudarydavo turtingo žmogaus įspūdį. Su savo drauge jis nuomojosi didžiulį namą su vaizdu į prieplauką bei važinėjo prabangiais “Audi” bei “Cadillac” automobiliais. Tačiau nelabai kas žinojo, kad M.Andersono tėvas, miręs nuo vėžio 2005 m. lapkritį senelių prieglaudoje, sukrapštė savo paskutines santaupas, kad sūnus 1998 m. galėtų pradėti vyno saugojimo verslą - įkurti kompaniją “Sausalito Cellars”.
Kompanija oficialiai paskelbė, kad gali ilgą laiką saugoti kliento vyną tinkamomis sąlygomis, reikiamoje temperatūroje ir drėgmėje, kol jo prireiks kokiam vakarėliui ar kitam įvykiui. Iš pradžių viskas lyg ir sekėsi puikiai, kol bankrutavus prabangiam San Francisko restoranui “Bacchanal”, bankroto procedūrą administruojantis Samuelis Maslakas nusprendė “Sausalito Cellars” sandėlyje iki Christie aukciono pasaugoti 756 dėžes vyno.
Vynas į “Sausalito Cellars” atgabentas 2001-ųjų gegužę. Tačiau kai aukciono darbuotojai atvyko į sandėlį 2004-ųjų vasarį, paaiškėjo, kad jame tėra vos 166 dėžės iš 756 duotų saugoti, be to, liko tik patys pigiausi vynai. S.Maslakas paskambino M.Andersonui ir paklausė, kur kiti iš 7000 butelių vyno? M.Andersonas atsakė, jog nieko apie tai nežino ir jam netgi įdomu, kada S. Maslakas atgabens likusius butelius.
S.Maslakas kreipėsi į policiją. Tai buvo pirmasis iš 11 klientų, kurie saugojo vynus “Sausalito Cellars” ir pasijuto apgauti, nes paaiškėjo, kad vynas išgaravo nežinia kur. Tarp nukentėjusiųjų buvo vietos restoranai bei Amerikos investicinio banko, veikiančio Japonijoje, brokeris.
Labiausiai nustebino faktas, jog dingo Tarptautinės vyno ir maisto draugijos Meirino skyriaus vynų kolekcija, kurios narys buvo ir pats M.Andersonas. Iš pradžių M.Ardersonas policijai tvirtino, kad šių vynų jis negavęs, vėliau, kad juos pavogė sandėlio darbuotojas, o po kiek laiko ėmė aiškinti, kad jie atsitiktinai sudužo. Bet policijos tyrimas greit atskleidė, jog M.Andersonas slapta pardavinėjo savo klientų vyną iki pat 2005 m. spalio. Manoma, kad jis spėjo parduoti apie 8000 butelių.
2005 m. balandį M. Andersonas buvo priverstas visą saugomą vyną perkelti į Veilijo miestelio sandėlį, kuriame JAV kariškiai kadaise remontuodavo povandeninius laivus. Savo klientų apie tai jis neinformavo, tačiau įpykę žmonės sukčių verslininką susirado ir čia. Už patalpų nuomą jis net keletą mėnesių nemokėjo nuomos mokesčių.
Bet 2005 m. spalį 244 tūkst. m2 sandėlyje kilo milžiniškas gaisras, kurio metu sudegė 6 milijonai butelių vyno, įvertintų 250 mln. dolerių. Kai kurios Kalifornijos vyninės čia laikė visus savo senuosius vynus. Prieš gaisrą M.Andersonas buvo pastebėtas nešantis vyną iš sandėlio ir kraunantis jį į savo mašiną. Išeidamas jis darbuotojams nepasakė nei žodžio, tačiau po 5 minučių paskambino ir pranešė, jog rytoj į darbą neateis.
Po savaitės policija sukčiaus namuose aptiko keletą ypač brangių vynų, tarp jų 1967 “Château d‘Yquem” - vyną, kaip įtariama, priklausiusį vienam M.Andersono klientui.