Sidras. Istorija ir dabartis

Nors obuoliu Ieva Adomą gundė labai senai, kur ir kada atsirado pirmasis obuolinis sidras istorikai nesutaria. Sidro istorijoje minimas ir Julius Cezaris, kuris susižavėjo jo skoniu pirmą kartą jo gurkštelėjęs Anglijoje. Pasak istorinių šaltinių, XIV a. sidras išpopuliarėjo normandų žemėse (Šiaurinė Prancūzija) ir buvo ne mažiau populiarus nei vynas.

Sidro vardo autorystę kai kurie istorikai priskiria Šv. Jeronimui, manoma, kad 4-ame amžiuje gaminamą gėrimą iš obuolių jis pavadino „Sicera“, o iš kriaušių – „Piracium“ vardu. Ilgus šimtamečius jis buvo gaminamas iš obuolių, tradiciniu sidru iki šiol laikomas šios rūšies sidras.

„Lietuviai sidro skonį pažino dar iki atsirandant masinei jo gamybai, – sako Natalija Petkevičienė, AB „Ragutis“ gėrimų technologė. – Nors istorinių duomenų apie jo paplitimą nėra, tačiau žinant sidro gamybos technologiją, manau, kad Lietuvoje jis buvo“.

Manoma, kad sidro receptus ar patį gėrimą lietuviai galėjo atsigabenti iš Prancūzijos, kur jis buvo paplitęs.

Sidrui gaminti labiausiai tinka obuoliai, kuriuose daug obuolių rūgšties bei taninų, dėl to auginamos net specialios sidro obelų rūšys. Pasak sidro technologės, šių dienų sąlygomis, kai gamybos procesai gali garantuoti kokybę bei išlaikymo trukmę, sidro gamyba vietiniu lygiu ar namų sąlygomis nyksta, tačiau sidro populiarumas, kaip lengvo laisvalaikio gėrimo, sparčiai didėja.

Istorijoje sidras dažnai vadinamas obuolių vynu. Tradicinis sidras paprastai statinėse brandinamas 2-3 metus, nors po maždaug 2 mėnesių sidras jau tinkamas gerti. Šiais laikais sidrą pilstant į butelius, dažnai papildomai įdedama cukraus, taip susidaro angliarūgštė ir gėrimas ima burbuliuoti. Seniau gamintojai jį pilstydavo tiek į alaus, tiek į šampano butelius. Tačiau skoniu jis skiriasi nuo kitų gėrimų – neturi alaus kartumo, turi mažai alkoholio.

Gaminant sidrą, pirmiausiai traiškomi nuskinti obuoliai. Tradiciškai tai buvo daroma akmenimis arba sidro malūnu, kuris sukamas rankomis, varomas vandens ar arklio jėga. “Šiais laikais gamybos procesas modernizavosi ir pasikeitė – obuoliai traiškomi naudojant elektros energiją, o preso pagalba iš obuolių minkštimo išspaudžiamos sultys, kurios fermentuojamos palyginti žemoje (4-16°C) temperatūroje, medinėse statinėse,” – pasakoja gėrimų technologė. Fermentacijos procesas, vykstantis dėl obuoliuose natūraliai esančių mielių, labai lėtas, bet būtent todėl, pasak specialistės, išlieka daugiau aromatų.

“Kai suskaidomas visas cukrus, skystis pilamas į naujas statines, drumzles ir nuosėdas paliekant senose - taip sidras skaidrėja, o kad nevirstų actu, statinės užpildomos iki pat viršaus, užkertant kelią acto bakterijų dauginimuisi,” – patirtim dalijasi N. Petkevičienė.

Pasak ponios Natalijos, sidrą mėgsta įvairaus amžiaus žmonės – jį mielai gurkšnoja ir studentai, ir vyresni, moterys ir vyrai.

Sidrą N. Petkevičienė rekomenduoja gerti atšaldytą, o, priklausomai nuo jo rūšies, šį gėrimą ponia Natalija rekomenduoja vartoti kaip desertą arba kaip gėrimą, valgant mėsos ar žuvies patiekalus. “Pavyzdžiui, Prancūzijoje skiriamos 3 sidro rūšys: saldus sidras (cidre doux) aiškaus obuolių skonio, ne daugiau kaip 3% stiprumo, dėl saldumo vartojamas kaip desertas. Pusiau saldus sidras (cidre demi-sec arba brut), 3-5% stiprumo gėrimas, vartojamas su mėsos ir žuvies patiekalais.

Tradicinis sidras (cidre traditionnel) rūgštus, virš 5% stiprumo gėrimas”, – vardina gėrimų technologė. O Kanados Kvebeko provincijoje, pasak jos, sušaldžius obuolius, gaminamas ledo sidras, jo stiprumas siekia net 9-13%.

Daugiausia sidro pagaminama Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijos Bretanės ir Normandijos regionuose. Šis gėrimas taip pat labai populiarus Airijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje. “Lietuvą taip pat jau galima skirti prie sidro mėgėjų šalies. „Ragutis“, užimantis 40 – 45 procentus sidro rinkos, per metus parduoda apie 9 mln. litrų sidro”, – teigia N.Petkevičienė.

Pasak technologės, Anglijoje ir Prancūzijoje populiaresnis obuolių ir kriaušių sidras, o Skandinavijoje – aromatizuotas braškių ar kitų uogų. Lietuvoje labiausiai mėgstamas kriaušių sidras – jis vertinamas už lengvumą, gaivų skonį, tačiau lietuvių sidro vartojimo įpročiai artimesni skandinavams ir skiriasi nuo latvių bei estų, kurie, labiau nei aromatizuotą, vertina tradicinio skonio sidrą.