– Kokius augalus auginate retųjų sodo augalų kolekcijoje?
– Šilauoges, aktinidijas, putinus, spanguoles. Šios uogos, ypač šilauogės ir aktinidijos, labai perspektyvios, todėl siekiame greičiau jas introdukuoti ir pateikti augintojams. Dar kolekcijoje auga valgomieji sausmedžiai, svarainiai, gausiažiedžiai žilakrūmiai, šiek tiek vynuogių, citrinvyčių, šermukšnių, lazdynų ir bruknių.
Sodinės šilauogės
„Mėlynės nuo Černobylio“ – pamaniau, išvydęs didžiules Naujosios Zelandijos šilauoges, kurios buvo 1,5 cm skersmens. Tai pačiai augalų šeimai, kaip ir mėlynės, priklausančios sodinės šilauogės pirmiausia pradėtos auginti JAV. Į Europą jos įvežtos prieš I pasaulinį karą, bet tik apie 1950 m. imta jomis labiau domėtis. Lietuvą šios desertinės uogos pasiekė vėliau: jos pradėtos tyrinėti nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio.
– Kuo ypatingos sodinės šilauogės?
– Šilauogėse yra daug medžiagų, kurios pasižymi antioksidacinėmis savybėmis. Jose daug antocianinų. Šilauogės, kaip ir mėlynės, labai sveika akims – tai ypač aktualu šiuolaikiam žmogui, dirbančiam kompiuteriu. Šios uogos tinka ir alergiškiems žmonėms. Jas labai vertina sveiko maisto specialistai.
– Ar Botanikos sode galima įsigyti šilauogių sodinukų?
– Taip. Šilauogių sodinukai parduodami pavasarį (balandį, gegužę) ir rudenį (rugsėjį, spalį). Mūsų sodinukai sveiki ir gerų veislių. Tikrai yra iš ko pasirinkti. Be to, organizuojame seminarus, kuriuose mokome auginti šilauoges. Perkantieji turguose rizikuoja nusipirkti nežinomos kilmės ir veislės augalus, dažnai netgi ligotus.
– Kokioje dirvoje ir kurioje sodo vietoje reikėtų sodinti šilauoges?
– Vieta turi būti šilta, kur netelkšo vanduo. Šilauogės – skurdžios žemės augalai, jos auga kaip mėlynės – rūgščiame, lengvame, humusingame dirvožemyje. Geriausia sodinti į rudas aukštapelkines durpes, svarbu, kad nemirktų vandenyje. Pavasarį galima minimaliai patręšti kompleksinėmis trąšomis, tik nepertręšti, nes gali nudegti šaknys. Pirmaisiais metais geriau visai netręšti.
– Kokių veislių ir kiek šilauogių patariate pasisodinti mėgėjams?
– Mėgėjams verčiau auginti ankstyvas, vidutiniškai ankstyvas ir vėlyvas šilauoges, tada uogomis galima mėgautis visą vasarą ir rudenį iki šalnų. Patarčiau pasisodinti po krūmą kiekvienam šeimos nariui, kad uogų užtektų ne tik pavalgyti, bet liktų ir uogienėms bei kompotams. Nuo vieno krūmo galima prisirinkti iki 15 kg uogų.
Ankstyvosios šilauogės – „Duke“, „Earliblue“, „Spartan“ (JAV). „Reka“ – iš N. Zelandijos, puikiai auga mūsų krašte, atsparios pavasario šalnoms.
Vidutiniškai ankstyvos šilauogės noksta liepos pabaigoje. Dideles, iki 3 cm skersmens uogas nokina „Nui“ (N. Zelandija), derlingos „Toro“ (JAV) šilauogės.
Rugsėjį noksta „Herbert“, „Jersey“ šilauogės, o „Hardyblue“ uogos tinka šaldyti.
Be to, šilauogių krūmeliai labai išvaizdūs. Rudenį jie gražiai parausta, todėl sodyboje verta auginti ne tik dėl uogų, bet ir dėl grožio.
– Ar mūsų ūkininkai jau augina šilauoges?
– Šilauogės jau auginamos Lietuvoje, o mes ypač skatiname šį procesą. Juk tai brangios ir paklausios uogos. Lietuviškų šilauogių jau būna didžiuosiuose prekybos centruose – iki tol būdavo tik užsienietiškos iš Olandijos, Čilės ar Lenkijos ir labai brangios (90 Lt/kg).
Paprastasis putinas
Skirtingai negu šilauogės, putinų uogos ne desertinės. Putinai tradiciškai laikomi vaistiniais augalais. Jų uogos sunoksta rugsėjį ir tada būna skanios, kiek pikantiško karstelėjusio skonio. Geriausiai tinka kompotams, sultims, uogienėms.
– Putinų uogos ne visiems skanios, be to, Vakaruose jos laikomos nuodingomis. Kodėl verta auginti putinus?
– Vaistinėmis savybėmis putinams niekas neprilygsta. Jų sultys geriamos, kai kamuoja širdies, nervų, skrandžio ir žarnyno problemos. Vaistiniams preparatams naudojami ne tik vaisiai, bet ir žiedai bei žievė.
Putinų uogos išties ne visiems priimtino skonio, todėl reikia jas perdirbti. Dabar ieškoma galimybių, kaip vertingąsias uogų medžiagas sudėti į koncentruotą piliulę. Putinus jau greitai siūlysime auginti dideliuose ūkiuose.
– Kokių veislių putinai geriausiai auga mūsų krašte?
– Turime kelių rusiškų ir ukrainietiškų veislių putinų bei puikių lietuviškų formų.
Mėgėjai labai domisi saldžiavaisiais putinais. Jie parvežti iš Kijevo, bet gerai auga pas mus, net labai drėgnoje molingoje žemėje. Tų putinų krūmai gražios formos, todėl visai tinka vejoje prie sodybos, rudenį labai gražiai parausta lapai.
Spanguolės
Visos kultūrinių spanguolių veislės yra amerikietiškos. Didžiausias Lietuvoje auginamų spanguolių plotas (0,5 ha) yra Kaune. Botanikos sode, be kultūrinių spanguolių, auginama įvairiose Lietuvos aukštapelkėse surinktų paprastųjų spanguolių klonų kolekcija – apie 150 skirtingų veislių.
– Kokių veislių spanguoles patariate auginti?
– Vėlyvųjų nesiūlyčiau, nes net ir ankstyvosios prisirpsta rugsėjį-spalį. Ankstyvosios – „Ben Lear“, vidutiniškai ankstyvos – „Stevens“. Jų uogos skanios, rudenį būna sausokos, o po žiemos labai sultingos.
Spanguolės irgi skurdžių dirvožemių augalai. Jos gerai auga toje pačioje vietoje net iki 100 metų, tik reikia neapleisti.
– Kokios vertingos spanguolių savybės?
– Uogose yra daug benzoinės rūgšties, todėl jos labai gerai ilgai laikosi. Daug fenolinių junginių. Spanguolės ypač tinka inkstų ligoms gydyti. Spanguolių plotelis prie namų rudenį gražiai raudonuoja, o su raustančiomis uogomis labai dekoratyvus.
Aktinidijos
Aktinidijos – Tolimųjų Rytų augalai. Margalapės aktinidijos auga Lietuvoje jau apie 100 m. Dažniau jos auginamos kaip dekoratyviniai augalai. Kai kurie žmonės netgi bijo valgyti jų vaisius, nes mano, kad nuodingi. Pailgi, agrasto dydžio aktinidijų vaisiai skoniu primena kivius. Nieko nuostabaus, nes visiems žinomi kiviai yra ne kas kita, o kininės aktinidijos.
– Kodėl būtent margalapės aktinidijos auginamos nuo seno?
– Margalapių aktinidijų puošnūs lapai – baltais ar rausvais galais, be to, jos gerai želia ant namų sienų, pavasarį gražiai žydi ir kvepia. Aktinidijas galima genėti ir greitai suformuoti želdyną, nes jų ūgliai itin sparčiai auga.
– Kuo vertingi aktinidijų vaisiai?
– Juose yra daug chlorofilų, kurie „šluoja“ kenksmingas medžiagas iš mūsų organizmo. Pagal C vitamino kiekį aktinidijos pirmauja tarp Lietuvoje auginamų augalų. Aromatingi, skanūs aktinidijų gaminiai. Tik nereikia kaitinti jų vaisių, nes uogienės ar kompotai praranda spalvą. Aktinidijose nėra medžiagų, kurios ardo C vitaminą, todėl tinka vartoti atsigaunant po sunkių ligų ir išsekus.
– Kaip auginti aktinidijas, kad jos gausiai derėtų?
– Patartina sodinti kartu vyriškuosius ir moteriškuosius augalus. Vaisiai noksta nuo liepos pabaigos. Jos ne tokios atsparios šalnoms pavasarį kaip šilauogės, tačiau nušalusios greitai atsigauna ir kitais metais vėl dera. Viena aktinidijos liana sunokina iki 12 kg uogų. Aktinidijų nepuola nei kenkėjai, nei ligos.
– Aktinidijos jau senokai auginamos, gal yra ir lietuviškų veislių?
– Kolekcijoje auginame 15 veislių, kurių 4 išvestos Lietuvos žemės ūkio universitete. Turime rusiškų, lenkiškų veislių. Rudenį nokina vaisius smailialapės aktinidijos. Jie saldesni, bet juose 10 kartų mažiau C vitamino negu margalapėse, jos neatsparios šalčiui. Siūlyčiau auginti lietuviškas aktinidijas „Landė“. Mūsų krašte puikiai auga ir rusiškos „Pavlovskaja“, „VIR-1“ bei „Krupnoplodnaja“.