Vis dėlto šokoladą pamėgę smaguriai gali būti ramūs, nes prie jo
nepriprantama, teigė Bristolio universiteto psichologas Peteris Rogersas, kuris pažymėjo, kad daug žmonių yra įsitikinę, jog yra visiškai nepajėgūs suvaldyti potraukio saldumynams.
„Ypatingais atvejais maitinimosi elgesys gali atrodyti kaip pripratimo
elgesys, tačiau šokoladas nepatenkina šių kriterijų“, - per Britanijos
mokslo pažangos draugijos susitikimą sakė P.Rogersas.
Kai kurie žmonės įrodymu, kad prie šokolado galima priprasti, laiko tam
tikras jo medžiagas, pavyzdžiui, feniletilaminą, kuris pasiekęs smegenis
sukelia malonumo jausmą, teigė P.Rogersas.
Tačiau dideli šių medžiagų kiekiai aptinkami ir kituose maisto
produktuose, pavyzdžiui, avokaduose ar sūryje, tačiau nesukelia
priklausomybės, sakė jis.
P.Rodgersas pažymėjo, kad laikyti šokoladą uždraustu malonumu ir trokšti
jo dar labiau skatina tam tikras socialinis požiūris.
„Žodžiu, šokoladas yra labai trokštamas maisto produktas, tačiau jis,
anot socialinių normų, turėtų būti valgomas saikingai“, - teigė jis.
„Tačiau mėginimai pažaboti norą valgyti šokoladą tik sukelia mintis apie
jį ir dar labiau padidina troškimą“, - sakė mokslininkas.
Kiti tyrimai parodė, kad juodasis šokoladas turi daugiau medžiagų,
naudingų širdžiai, nors ekspertai perspėja, kad didelis cukraus ir riebalų
kiekis, esantis daugumoje šokolado gaminių, gali nustelbti jų naudą.
Tačiau kiti tyrimai rodo, kad sveikesniu laikomas juodasis šokoladas nėra
taip mėgstamas kaip pieniškas šokoladas ar šokoladu padengti saldumynai,
sakė P.Rogersas.
Tai, kad pieniškame šokolade yra mažiau vadinamų psichoaktyvių medžiagų
negu juodajame, yra dar vienas įrodymas, kad prie šokolado nepriprantama,
pažymėjo jis.
„Kur kas labiau tikėtina, kad pomėgis valgyti šokoladą ir jo įtaka
nuotaikai yra susiję su pagrindiniais jo komponentais - cukrumi ir riebalais
bei jų maistingumo efektu“, - teigė jis savo pranešime.