Operos solistas Kęstutis Alčiauskis savo mylimąją Sigitą Umbrasaitę mėgsta nustebinti.
Vilnietis tenoras ir ekonomistė prieš mėnesį įsikėlė į nuosavą namą. Poros virtuvėje yra sumontuota naujausia įranga, o pro langus atsiveria vaizdas į mišką.
Įkvėpimo pagautas K.Alčiauskis ruošia romantiškas vakarienes žvakių šviesoje.
Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas prie viryklės improvizuoja.
35 metų dainininkui valgio ruošimas – lyg dailininkui tapyba.
Ruošdamas patiekalą solistas jį daug kartų ragauja bei gardina prieskoniais, kol gauna tokį rezultatą, kokio nori.
Naujausias K.Alčiauskio kulinarijos kūrinys – kalmarų troškinys.
Įkvėpimas kilo restorane
Viename Kauno restorane užsisakius krevečių troškinio, K.Alčiauskiui kilo mintis panašų patiekalą pasigaminti ir namuose.
Tačiau dainininkas krevetes pabandė pakeisti kalmarais. Šis eksperimentas jam pavyko ir netgi labai patiko.
Ruošiant troškinį reikės: 1-4 kalmarų filė, trijų didelių svogūnų, česnako, 200 g 36 procentų riebumo grietinėlės, 100 ml sauso baltojo vyno, citrinos.
Iš tiek produktų paruošto valgio pakaks keturiems asmenims.
Virė vos kelias minutes
Ruošiant jūrų gėrybes svarbiausia jų nepervirti.
„Pirmąkart, kai pusantros valandos viriau kalmarus, jie tapo guminiai. Juos teko išmesti“, – pasakojo K.Alčiauskis.
Po kelių bandymų operos solistas įsitikino, kad skaniausi – dvi tris minutes apvirti kalmarai. Tuomet jie yra minkšti.
„Tačiau kuo ilgiau jie verda, tuo labiau kietėja“, – patikino pašnekovas.
Šiek tiek apvirtus ir atvėsintus kalmarus K.Alčiauskis supjaustė kvadratėliais.
„Filė galima pjaustyti žvaigždutėmis, mėnuliukais ar apskritimais. Jie turi būti tokio dydžio, kad tilptų į burną“, – šmaikštavo dainininkas.
Svogūnai privertė ašaroti
K.Alčiauskis sakė, jog svarbiausia ruošiant kalmarų troškinį – padažas.
Pagrindinė jo sudedamoji dalis – svogūnai, grietinėlė ir sausas baltasis vynas.
Padažui reikės ir žiupsnelio druskos bei prieskonių mišinio, skirto jūrų gėrybių patiekalams gardinti.
K.Alčiauskiui nebuvo malonu lupti ir pjaustyti svogūnus. Jų aitrus kvapas šeimininkui išspaudė ašaras.
Operos solistas žino, kaip išvengti ašarojimo, tačiau užsikalbėjęs pamiršo laikytis tam tikros taisyklės.
„Kad svogūnai nespaustų ašarų, reikia kvėpuoti ne per nosį, o per burną“, – patarė K.Alčiauskis.
Baigęs kvadratėliais pjaustyti svogūnus, juos šeimininkas supylė į keptuvėje įkaitintą vynuogių kauliukų aliejų.
„Svogūnai keps, kol pagels“, – tvirtino dainininkas.
Skonį tyrinėjo ragaudamas
Prabėgus dešimčiai minučių, K.Alčiauskis į keptuvę supylė grietinėlę.
„Padažo ruošimas – kūryba. Todėl kaskart jį pavyksta sukurti vis kitokio skonio“, – sakė šeimininkas.
Kunkuliuojantį svogūnų ir grietinėlės padažą dainininkas pirmiausia pagardino druska bei prieskonių mišiniu, skirtu jūrų gėrybėms skaninti.
Šį pagardų mišinį sudaro šafranas, pipirai, pankolių sėklos, krapai, česnakai.
Gardindamas valgį solistas jį pamaišydavo šaukštu, kad neprisviltų.
Netrukus K.Alčiauskis atidarė ispaniško baltojo vyno butelį.
Šlakelį įpylė į padažą, pamaišė, paragavo.
„Trūksta rūgštumo“, – nutarė kulinaras.
Solistas perpjovė perpus citriną. Jos sulčių išspaudė į keptuvę.
Dainininkas netrukus nulupo česnaką. Tačiau iškart neskubėjo į padažą sudėti visų susmulkintų skiltelių.
Vakarienė prie žvakių – gardesnė
K.Alčiauskiui virtuvėje talkino jo draugė Sigita. Moteris įsiterpdavo tinkamu momentu – tuomet, kai Kęstučiui reikėdavo pagalbos.
Kai tenoras dar kartą į padažą šliukštelėjo vyno, Sigita jam padavė miltų.
Solistas bėrė miltų į padažą, kad jis sutirštėtų. Į tirštėjančią masę Sigita supylė mylimojo supjaustytus kalmarus.
Kęstutis šaukštu maišė kalmarus ir vėl ragavo patiekalą tikrindamas, ko jam dar trūksta. Jo draugė užkaitė puodą su ryžiais, kurie itin tinka prie jūrų gėrybių patiekalų.
„Padažas neturėtų užgožti kalmarų skonio bei aromato“, – tvirtino K.Alčiauskis.
Į keptuvę suvertus kalmarus taip pat reikia nepamiršti, kad jie troškinami ant mažos liepsnos vos kelias minutes, kad netaptų kieti lyg guma.
Maišydamas troškinį ir į jį dėdamas česnakus, tenoras vis žvilgčiojo į laikrodį. Po trijų minučių jis nuėmė keptuvę nuo viryklės.
Kalmarų troškinį K.Alčiauskis patiekė su virtais ryžiais.
Ant troškinio pabarstė susmulkintų šviežių krapų. Į lėkštę įdėjo kelis citrinų griežinėlius.
Svetainėje šeimininkas ant stalo patiesė servetėles, uždegė žvakę. Gurkšnodami baltąjį vyną ir skanaudami kalmarų troškinį, mylimieji kalbėjosi apie prabėgusią dieną.