Visi esame girdėję apie puikų “Cabernet Sauvignon” iš Kalifornijos arba nuostabų “Pinot Noir” iš Oregono. Vis dėlto egzistuoja dar viena vynuogė, apie kurią žinome nedaug, o amerikiečiai (ypač gyvenantys Kalifornijoje) ne be reikalo ją laiko nacionaline. Tai – “Zinfandel”, sutrumpintai dar vadinama “Zin”.
Jei mėgstate tvirtą, prieskoningą raudonąjį vyną su juodųjų uogų, slyvų, deguto, juodųjų pipirų, aviečių bei žemės aromatais ir miško uogų, pipirų bei saldžių vaisių niuansais skonyje, šis vynas jums patiks.
Ilgą laiką manyta, kad “Zinfandel” yra visiškai tapati Italijos vynuogei “Primitivo”. Tačiau Daviso universiteto Kalifornijoje profesorė Carole Meredith, atlikusi DNR tyrimus, 2001 m. nustatė, kad “Zinfandel” genetiškai identiška “Crljenak Kaštelanski” vynuogei Kroatijoje (abi savo ruožtu giminingos “Primitivo”).
Iš Europos į Ameriką “Zinfandel” XIX a trečiajame dešimtmetyje atsigabeno Long Ailendo medelynas, o į Kaliforniją ją su savimi pasiėmė pirmieji aukso ieškotojai XIX a. viduryje.
Čia ji iškentė tiek Sonomos apygardoje kartais pasitaikantį lengvą žiemos šaltuką, tiek Amadoro apygardos vasaros karštį ir ypač paplito visoje Kalifornijoje XIX a. pabaigoje.
Kai kurie prieš 130 metų pasodinti vynmedžiai savo derliumi džiugina vyndarius ir dabar. Neretai vyno etiketėje galima išvysti užrašą „old vine“ (senas vynmedis). Jo reikšmė amerikiniams vynams tokia pati, kaip ir žodžio „Reserve“ - kartais jis gali reikšti labai daug, o kartais ir visiškai nieko, kadangi JAV vyndarystė įstatymiškai nereglamentuoja šių terminų vartojimo.
Todėl vienam vyndariui „old vine“ reikš vynmedį, kuris bus metais senesnis, nei jo kaimyno, o kitam - XIX a. pasodintą sodinuką, kuris išaugina labai nedaug, tačiau subrandinančių ypač koncentruotas sultis kekių, suteikiančių vynui papildomų grafito, saldymedžio, prieskonių ir žemės tonų. Neoficialiai, vyndariai susitarę „old vine“ ženklinti vynus, pagamintus iš senesnių nei 50 metų vynmedžių uogų, tačiau kai kurie jų kolegos taip ženklina ir 35 metų vynmedžių produkcijos rezultatą.
XIX a. antrojoje pusėje “Zinfandel” Kalifornijoje prisodinta tiek daug, kad vyndariai ėmė iš jų daryti rožinį vyną, vadinamą “White Zinfandel”. Tuometis Kalifornijos vynininkystės priežiūros komisijos pirmininkas taip pamėgo šį vyną, kad net rekomendavo San Joaquino apygardoje “Zinfandel” klasifikuoti kaip baltąją vynuogių veislę. Šiandien San Joaquino apygardoje auga apie 16 000 ha “Zinfandel” vynuogių iš 40 000 ha, auginamų visoje Kalifornijoje. Tačiau geriausi raudonieji zin‘ai gaminami ne San Joaquine, kuris garsėja tik rožinio “Zinfandel” gamyba.
Vis dėlto XIX a. pabaigoje “Zinfandel” šlovė ėmė blėsti dėl to, jog vyndariai gamino daug pigaus ir prasto vyno. Prohibicijos laikai sudavė dar vieną smūgį, tačiau jį “Zinfandel” atlaikė neblogai.
Mat uždraudus alkoholio prekybą, JAV rytinėje pakrantėje vyno gamyba asmeninėms reikmėms nebuvo uždrausta, taigi tūkstančiai traukinių cisternų su vynuogių sultimis pasuko iš Kalifornijos į rytus. Zino sultys gerai atlaikydavo ilgą kelionę, todėl buvo ypač vertinamos.
Tačiau po 1933 m. prohibicijos panaikinimo kai kurie vyndariai metė į rinką daugybę senų, sandėliuose užsigulėjusių oksiduotų “Zinfandel” vynų ir gerokai pakirto jo reputaciją 40 metų. Be to, iki XX a. 8-jo dešimtmečio JAV vynai etiketėse dažniausiai ženklinti nenurodant vynuogių veislės, o suteikiant vynui europietišką pavadinimą – „Chablis“, „Burgundy“. Tik “Zinfandel”, kaip nacionalinės Kalifornijos vynuogės, vardas visada puikuodavosi ant etiketės.
Prastesnio derliaus metais neišprusę vartotojai dėl vyno kokybės kaltindavo vynuogę, o ne orą. Pvz. 1973 m. vienas laikraštis pašaipiai rašė: „Pasakykite mums, kaip gieda daugiakalbis strazdas, tuomet mes galėsime pasakyti, koks yra “Zinfandel” skonis“.
Prie “Zinfandel” atgijimo prisidėjo “Sutter Home” vyninė, 1972 m. vėl ėmusi gaminti rožinį “Zinfandel”. Kuomet po kelerių metų pardavimai išaugo iki 1,5 mln. dėžių per metus, į senąjį gerąjį “Zin” dėmesį atkreipė ir kiti vyndariai. 1991 m. įkurta “Zinfandel” vyno gamintojų ir entuziastų asociacija ZAP (Zinfandel Advocates and Producers), šiandien vienijanti daugiau nei 300 gamintojų, kurių vynai gauna aukštus R.Parkerio ar žurnalo “Wine Spectator” įvertinimus. Palyginti su kitų vynų kainomis, Zinfandel yra pigesnis - gero vyno butelį galima įsigyti už 20-30 dolerių, nors kai kurių garsių vyninių “zin” perkopia ir 100 JAV dolerių ribą.
Šiandien geriausi senų vynmedžių “zinai” atgabenami iš Sonomos (ypač Wood Road ir Russian upės slėnio vietovių), Contra Costos, San Luis Obispo ir Amadoro apygardų bei Napos slėnio. Amadoras didžiuojasi seniausiu Kalifornijoje Original Grandpere vynuogynu, galintis savo genealoginę kilmę patvirtinti rašytiniais 1869 m. dokumentais.
Iš senųjų vynmedžių uogų Amadoro apygardoje pagaminti “Zinfandel” vynai pasižymi žemės ir prieskonių tonais, su raudonųjų uogų niuansais. Sonomos apygardos “Zinai” perteikia daugiau juodųjų uogų ir juodųjų pipirų niuansų. Contra Costos vynai turi daugiau gėlių aromatų. Vynas, pagamintas iš šimtamečio vynuogyno, dažniausiai nebus 100 % Zinfandel. Didelė tikimybė, kad čia bus įmaišyta ir “Petite Sirah”, “Alicante Bouschet” arba “Carignane” vynuogių.
Jeigu vyndariai norėdavo, kad vynas taptų švelnesnis, jie kartu pasodindavo “Petite Sirah”, norėdami išgauti sodresnę spalvą – “Alicante”.
Šis vynas nėra tinkamas ypač ilgai brandinti rūsyje, todėl geriausia mėgautis jaunu ar išlaikytu iki 6-8 metų “Zinfandel”.