Pirmieji lankė Kintų, Juknaičių, Šilutės, Rusnės, Saugų, Katyčių,
Gardamo, Vainuto ir Usėnų seniūnijų kiemelius ir ragavo kulinarinio
paveldo šedevrus veltui.
Visi kiti vaišes ir lauktuves pirko arba loterijoje išlošė. Rudens
derliaus šventę ir seniūnijų kiemelių varžytuves surengė savivaldybės
žemės ūkio skyrius.
Didžiausio populiarumo nusipelnė Rusnės valčių gamintojo Viktoro
Belokapitonovo žmona Anita. Ji atvežė į šventę kelis šimtus kilogramų
tradiciškai išrūkytų žuvų išklotinių ir vos spėjo jas pardavinėti.
Unguriai kainavo 60 litų, sterkai - 20, karšiai, karosai - 12 litų.
Kvapais viliojo ir šviežiai išrūkytos jūrų žuvys - ešeriai, riebžuvės,
skumbrės. Eilutė nuolat vinguriavo, o moteris su sūnumis vos spėjo
tuščias dėžes keisti pilnomis. „Išvakarėse dirbome be miego dvi paras“,
- sakė rusniškė.
Sodybą Rusnėje turinti ir patentą žuvų apdorojimui įsigijusi Anita su
šeima seniai duoną iš to pelnosi. Ji perka iš žvejų žuvis priekrantėje,
jas skrodžia, sūdo, marinuoja ir savo kieme įrengtoje rūkykloje rūko.
Kiek alksnio, gluosnio ar kitų lapuočių pliauskų įmesti, kada ir kaip
ant sieto atvėsinti, kad žuvys nesubyrėtų, - tai šeimininkės paslaptis.
Ne tik ši rusniškė žuvimi senąją Šilutės turgaus aikštę kvipdė. Žvejys
Algis Dirsė virė firminį žuvies sultinį su file gabalėliais, vaišino
svarbius svečius kartu su savo sese, kaimo turizmo draugijos
pirmininke, rajono tarybos nare liberalsąjūdiete Dalia Drobniene.
Keli Šilutės rajono politikai yra puikūs kulinarinio paveldo meistrai.
Kitas liberalsąjūdietis, savivaldybės administracijos direktoriaus
pavaduotojas Jonas Purlys puikiai verda įvairias kruopų ir mėsos košes.
Pavasarį „:Šaktarpio“ šventėje jo užkaistas puodas buvo didžiausias.
Dabar jo nekaitė, nes yra valdininkas, ne žemdirbys.
Rajono tarybos narys socialliberalas iš Žemaičių Naumiesčio Juozas Sauspreškis šventėje pilstė naminį midų, kurį moka pagaminti su pumpurų priedais ir suvilioti tostu.
Šis buvęs dviejų mokyklų direktorius per savo amžių yra prie altoriaus
lydėjęs per 50 porų. J.Sauspreškis moka, mėgsta piršliauti, o jo
šmaikštumas negandas iš jaunųjų kelio ilgam išvaiko. „Dar nė viena
pora neišsiskyrė,“ - giriasi.
Kitas vietinis politikas, buvęs sąjūdininkas, Šilutės miesto tarybos pirmasis
pirmininkas provizorius Virginijus Skirkevičius - tikra vaikščiojanti
žiedų, stiebų, šaknų, žievių, gyvačių išnarų enciklopedija.
V.Skirkevičius kas pavasarį per Šaktarpio šventę ir vasarą Dovilų krašte
džiovintais vaistiniais mišiniais prekiauja ir smalsuolius konsultuoja.
Taip pat iš ekranų sveikatos laidose, reklaminiuose žurnalų plotuose.
Šiandien jis išvengė apgulties - prisipirko iš kaimiečių visokio
užauginto gėrio - nuo česnakų iki svarinių - ir maišais nutempė namo.
Šilutės miesto seniūnas liberalcentristas Raimondas Steponkus šventei
virė Mažojoje Lietuvoje mėgtą miežinę baltą kavą ir su muziejininke Roza
Šikšniene ant archajiškos špižinės krosnelės kepė ryprūsių forminius
blynus.
„Dėl kulinarinio paveldo negaila buvo iš muziejaus įnagį atvilkti ir
šimto metų senumo dulkes prieš kepant nuvalyti“, - šypsosi R.Šikšnienė.
„Pažiūrėkite, kaip puikiai ji veikia“, - rodė seną kulinarinę techniką.
Blynai atšoko, paskrudo ir buvo purūs.
Gardamo seniūnijos šiupinys ir sūriai su cinamonu, Usėnų seniūnijos
kelmas, suręstas iš keptų šonkaulių, Švėkšnos seniūnijos samanė,
Juknaičių žvejo Ervino Prūso sugautos ir loterijoje parduotos nėgės, -
tai Mažosios Lietuvos patiekalų stalas, prie kurio sėdo tie, ką kvietė.
Bet tik šilutiškė Irena Pavlova visų seniūnijų kiemelius aplankė, gavo
antspaudus specialiame šventės pilietės pase ir už tai buvo apdovanota
kraite daržovių.