Augintojai sėdi susiveržę diržus
Išaugusios grūdų kainos ėmė negailestingai žlugdyti kiaulių augintojų verslą. Jei situacija nesikeis, kiaulininkystės mūsų šalyje netrukus gali tekti visiškai atsisakyti. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko teigimu, tokios kritiškos padėties, kokia šiuo metu yra susiklosčiusi šiame žemės ūkio sektoriuje, dar niekada nėra buvę, nes grūdų kainos dvigubai didesnės nei pernykštės, tuo tarpu gyvulių supirkimo kaina smunka – kilogramą gyvojo svorio augintojams pavyksta parduoti po 4,2 Lt, kai jam išauginti reikia mažiausiai 4,5 Lt.
„Pašarams pabrangus 100 proc., o supirkimo kainoms, palyginti su praėjusiais metais, kritus, Lietuvos kiaulininkystė išgyvena krizę”, - su nerimu kalba A. Baravykas.
Kodėl augintojai nebando perdirbėjams didinti kiaulių pardavimo kainų? Pašnekovo teigimu, kad ir kaip norėtųsi, šiuo metu to padaryti neįmanoma. Mat pašarai pabrango visoje Europos Sąjungoje, kiaulės masiškai skerdžiamos ir kitose šalyse, daliai augintojų, ypač smulkiųjų, iš šio verslo ėmus trauktis. Todėl rinkoje yra susidaręs kiaulienos perteklius.
“Vartotojai šiuo metu iš to lyg ir laimi. Bet galiu drąsiai pasakyti, kad po masinio skerdimo etapo kiaulienos kainos šoks drastiškai”, - neabejoja Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius.
Kadangi kiaulės auginamos ciklais, pašnekovas prognozuoja, kad vasario-kovo mėnesiais jas bus išskerdę kaimynai lenkai, iki to laiko gerokai sumažės bandos ir Lietuvoje. “Esant tokioms gamybos sąlygoms kaip šiuo metu, kuomet augintojai parduodami kiekvieną kiaulę patiria apie 60 Lt nuostolį, investuoti į gamybą neįmanoma nieko. Belieka sėdėti susiveržus diržą ir laukti bankroto, nes perspektyvų išlikti turi tik patys stipriausieji”, - neabejoja A.Baravykas.
Nepalankia augintojams situacija, pasak jo, šiuo metu naudojasi visi ES mėsos perdirbėjai - ir ispanai, ir prancūzai, ir lietuviai, iki 10 proc. žemyn mušdami supirkimo kainas. “Tačiau šis jų džiaugsmas bus trumpalaikis”, - įsitikinęs kalba Kiaulių augintojų asociacijos direktorius.
Tikisi ministerijos sprendimų
“Blogiausia, kad mūsiškė Žemės ūkio ministerija laikosi nuostatos, jog ji gali tik stebėti situaciją ar inicijuoti diskusijas. Nors mes siūlome realias priemones, kaip galima paremti mūsų sektorių, nepažeidžiant ES konkurencingumo nuostatų.
Manome, kad kiaulių augintojams reikia skirti neapmokestinamo akcizu dyzelinio kuro, lėšų kiaulių vakcinavimo programoms vykdyti, norime aiškios kiaulių veislininkystės politikos, prašome mažinti PVM sušaldytai mėsai, atitinkamai sumažinti PVM ir gyvoms kiaulėms, rūšiuoti gyvulinės kilmės atliekas ir leisti jas šerti kiaulėms. Norime, kad visuose lygmenyse būtų palaikomas gyvų kiaulių eksportas į Rusiją. O mums atsakoma, kad versle taip nutinka, kad kainų svyravimai yra normalus reiškinys. Tačiau kam tada reikalingas didžiulis ŽŪM aparatas, jeigu galime gyventi ir be jo?” – retoriškai klausia A.Baravykas.
Pasak jo, šiandien stebina ir tai, kad Lietuvos perdirbėjai noriau nei iš vietinių augintojų kiaules perka iš kaimynų latvių. “Valdininkams vertėtų pasidomėti, kodėl taip yra, nes nuo rugpjūčio pradžios kiaulių kainos Latvijoje 15 EURct aukštesnės nei Lietuvoje. Bet latviai perdirbėjai kažkodėl į Lietuvą pirkti pigesnių kiaulių neatvažiuoja. Tuo tarpu jei mes bandome išlaikyti kainą, mūsiškiai kaipmat ima ieškoti žaliavos svetur.
Ką tai rodo? Galima įtarti, kad pas mūsų kaimynus priimti tam tikri susitarimai vyriausybiniame lygmenyje. Galbūt 2007-2013 metų finansiniu laikotarpiu į ES paramą gamybai modernizuoti gali pretenduoti tik tie Latvijos mėsos perdirbėjai, kurie įsipareigoja pirkti žaliavą iš vietos augintojų?” – svarsto Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius.
Žemos supirkimo kainos - laikinas džiaugsmas
Vilniaus r. kiaules auginančios bei kiaulienos perdirbimu besiverčiančios įmonės UAB „Cesta“ direktorius Zdislovas Kulieša „Ūkininko patarėjui“ taip pat pripažino, kad blogesnės situacijos nei šiuo metu įmonė nėra išgyvenusi. „Per keturiolika gyvavimo metų iš užsienio nesame įsivežę nė kilogramo mėsos. Dėl to dabar mums ypatingai sunku, nes auginti gyvulius tampa vis labiau nuostolinga”, - kalba Z.Kulieša.
Pasak UAB „Cesta“ direktoriaus, vartotojai jaučia, kad mėsa ir jos gaminiai pastaruoju metu yra šiek tiek pabrangę, tačiau tai tik menkas signalas, palyginti su tuo, kas jų laukia ateityje. “Tarkime, lietuviškas sūris, kuris anksčiau kainavo apie 20 Lt, šiandien kainuoja 40 Lt. Kiauliena santykinai tebėra labai pigi: jei kilogramas kainavo 12 Lt, dabar kainuoja 14 Lt, nors grūdai pabrango 100 proc.
O branginti mėsą neįmanoma dėl konkurencijos, jaučiamos visoje ES.
Ir klysta manantieji, kad mums, kaip perdirbėjams, žema žaliavos kaina šiandien neša pelną. To tikrai nėra, nes darbuotojų trūksta, įmonei nuolat reikia didinti darbo užmokesčio fondą. Gatavos produkcijos pabrangimą galima prilyginti nuliui“, - tvirtina UAB „Cesta“ direktorius.
Z.Kulieša prisipažįsta šiandien matantis vienintelę išeitį – kaip nors išgyventi iki to momento, kol silpnesni Europos ūkininkai atsisakys kiaulių auginimo. „Kai ims stigti kiaulių, vartotojų neišvengiamai laukia kainų sprogimas. Jis bus žiaurus. Kada tai įvyks, prognozuoti sunku. Didelė tikimybė, kad anksčiau nei kitą vasarą“, - kalba jis.
Dėl šalies kiaulininkystę ištikusios krizės pašnekovas nėra linkęs kaltinti Žemės ūkio ministerijos. „Ką gali padaryti mūsiškė ŽŪM, kai analogiška situacija susiklosčiusi toli gražu ne vien Lietuvoje. Šiandien žemesnės nei pas mus kiaulių supirkimo kainos yra Lenkijoje, Vokietijoje, Danijoje, Ispanijoje. Šių šalių kiaulių augintojai taip pat patiria nuostolių. Jeigu būčiau premjeras, tikrai nežinočiau, ką daryti. Nebent reikėtų pradėti globaliai dotuoti mėsos eksportą iš ES”, – svarsto Z.Kulieša.
Skurstanti tauta tenkinsis žemos kokybės produktais
Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktoriaus profesoriaus Česlovo Juknos žodžiais, ne geresnė situacija klostosi ir galvijienos gamybos sektoriuje. „Galvijai šeriami žoliniais pašarais, tačiau didėjant energijos kaštams šie pašarai taip pat brangsta, tuo tarpu supirkimo kainos yra nukritusios žemiau savikainos minimumo. Nemažai ūkininkų dar pavasarį išpardavė veršelius. Abejoju, ar kai po šios krizės karvės vėl veršiuosis, kas nors ryšis auginti prieauglį“, - kalba pašnekovas.
Č.Jukna šiandien negaili kritikos žodžių mėsos perdirbėjams bei stambiesiems prekybos tinklams, kurie ilgą laiką mušė galvijų supirkimo kainas, įsiveždami pigesnės žaliavos iš Lenkijos.
„Mūsų šaka visiškai sužlugdyta. Jautiena Europoje yra labai brangi. Bet Lietuvos problema ta, kad mes nepagaminame tokio kiekio veislinių galvijų ar mišrūnų mėsos, kuris galėtų iškeliauti į tarptautinę Vakarų rinką.
Tuomet ir eksporto kaina būtų kita. Bet mūsų šalyje iki šiol nesuformuotas kritinis bandos minimumas. Kitos šalys neapsiriko mėsinės galvijininkystės sektoriui nepagailėdamos investicijų, kad per trumpą laiką rastųsi mėsos minimumas, kuris rinkoje suktųsi kaip savarankiškas vienetas“, - pasakoja Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius.
Jo įsitikinimu, perdirbėjui ir vartotojui esi įdomus tik tada, kai gali periodiškai patiekti į rinką didelius produkcijos kiekius. „Matyt, skurstančiai tautai beliks tenkintis žemos kokybės produktais, pagamintais iš žemos kokybės importuotos mėsos“, - liūdnai prognozuoja Č. Jukna.
Europos parama lietuviai neapsidžiaugtų
Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento Mėsos produktų skyriaus vedėjos Rasos Baranauskienės teigimu, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkų atlikti skaičiavimai nerodo, kad situacija mėsos sektoriuje būtų išties tragiška. „Specialistai nemato priežasčių, dėl kurių kiauliena turėtų dar daugiau brangti, negu brango iki šiol. Ji jau yra pabrangusi tiek, kad atsvertų pašarų pabrangimo kaštus“, - pasakoja R. Baranauskienė.
Tačiau ŽŪM Bendrosios rinkos organizavimo departamento Mėsos produktų skyriaus vedėja neabejoja, kad jei kiauliena brangs visoje ES, ji neišvengiamai brangs ir Lietuvoje. Ir ministerija tokioje situacijoje nieko negalės įtakoti.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų šalyje kiaulių supirkimo kaina, kad ir kaip to nenori girdėti augintojai, šiandien toli gražu nėra pati mažiausia ES. 39-ąją savaitę ji siekė 104,7 proc. ES vidutinės kiaulių supirkimo kainos lygio. Galvijų supirkimo kainos – kas kita. Esame labai sunerimę, mat jos tesudaro 62 proc. ES vidutinės kainos“, - kalba pašnekovė.
Jos žodžiais, kainų kilimai ir kritimai svyruoja sinusoidės principu: gamyba tai pelninga, tai nuostolinga. Todėl kiaulių augintojams reikia susitaikyti, kad šie metai jiems bus nuostolingi. „Bet nemanau, kad dėl to žlugs kiaulininkystė ir drastiškai kils mėsos kainos“, - prognozuoja pašnekovė.
R.Baranauskienės teigimu, dėl didėjančios kiaulienos gamybos savikainos bei žemų supirkimo kainų šiuo metu yra sunerimę visos ES kiaulių augintojai. Ispanijoje, Prancūzijoje kiaulių supirkimo kainos šiuo metu tesiekia 85 proc. vidutinės ES kainos lygio. Todėl Europos Komisijos prašoma padidinti eksporto grąžinamąsias išmokas eksportuojamiems kiaulienos produktams. Taip pat yra siūlymas įvesti eksporto grąžinamąsias išmokas kiaulių skerdenoms.
„Tačiau jei EK į šiuos siūlymus ir atsižvelgs, abejoju, ar tai bus paguoda Lietuvos kiaulininkystės sektoriui. Mes kiaulienos neeksportuojame, nes buvusi pagrindinė pirkėja Rusija ja jau apsirūpina pati. Vargu ar mūsų verslininkai sugebės rasti rinkas Azijos šalyse, juolab kad lietuviška kiauliena brangesnė nei, pavyzdžiui, daniška“, - dėsto R. Baranauskienė.
Lietuviškos kiaulienos eksportui ES kontekste šiuo metu tesudarant 0,01 proc., subsidijos nueitų ne Lietuvai, o senosioms šalims, dar labiau didindamos jų konkurencingumą.