Amžinai vertingi

Lietuvoje antikvariniais laikomi 50 ir daugiau metų sulaukę baldai bei interjero detalės. Pagal tokį skaičiavimą į jų gretas papuola ir sovietmečiu rankomis pagaminti baldai, tačiau jie turi daug mažesnę vertę. Būtent todėl antikvaro žinovai bei kolekcionieriai linkę pastaruosius vadinti tik senoviniais arba retro stiliaus baldais, o tikrojo antikvaro vardą duoda iki XX a. nepramoniniu būdu pagamintiems dirbiniams.

Antikvaro mada dažniausiai tiesiogiai priklauso nuo tam tikrų antikvarinių baldų paklausos ir užsienio mados vėjų. Lietuviai vartydami užsienio žurnalus bei domėdamasi užsienio madomis, atėję į parduotuves prašo tam tikrų dirbinių. Taip parduotuvėse atsiranda daugiau tam tikro stiliaus baldų ir įsivyrauja šio stiliaus mada.

Svarbiausia įsigyjant bei pritaikant antikvarinį baldą namuose – funkcionalumas. Baldas neturi būti neliečiamas interjero elementas, kuris tik renka dulkes viename iš kambario kampų. Jis turi būti naudojamas ir, aišku, pritapti prie kambario interjero, būti matomas jo fone.

Šiuo metų antikvarinių daiktų parduotuvėse galima įsigyti skirtingų laikotarpių baldų. Madingiausi dabar – XVIII–XX a baroko, rokoko, art deko stiliaus baldai. Kiekvienas šių stilių yra savitas, tačiau tokie baldai turi ne tik savo pliusų, bet ir minusų, todėl prieš įsigyjant tokį kambario akcentą pravartu šiek tiek apie juos nusimanyti.

Baroko stilius, atkeliavęs iš XVII a. Prancūzijos, pasižymi puošnumu ir masyvumu. Šie didelių gabaritų baldai reikalauja daug erdvės, dažnai ir aukštų lubų. Baroko stiliaus baldams gaminti buvo naudojama egzotiškų kraštų mediena. Jie buvo dekoruojami įvairiausiais raižiniais, vėžlio šarvais, dramblio kaulu, perlamutru, ryklių ir gyvačių oda.

Čia buvo naudojama itin kruopštaus darbo bei daug laiko reikalaujanti markėti dekoravimo technika, kai brangios medienos, brangakmenių ir metalo gabaliukai suklijuojami ant pagrindo pagal iš anksto nupieštą ornamentą. Tai itin prabangūs ir elegantiški baldai, kurių kaina gali siekti net keliasdešimt tūkstančius litų. Dėl savo masyvumo, baroko stiliaus baldais dažniausiai yra puošiami erdvūs asmeniniai namai, o butuose paklausios tik atskiros šio stiliaus detalės – staliukai, kedės, vazos ar lempos.

Kitas populiarus stilius šiandien – rokoko, dekoravimo technika nedaug skiriasi nuo baroko, tačiau rokoko baldai yra kompaktiški, funkcionalūs ir nedideli. Jie dažniausiai įkūnija šiek tiek mažiau prabangos ir, pasak antikvaro pardavėjų, tobulai tinka didmiesčio stiliui. Art deko – puošnumu pagarsėjęs XX a. stilius. Griežtų formų baldams papuošti dažnai buvo naudojami geometriniai motyvai, laužytos strėlės, egzotiška ornamentika. Tokie baldai pasižymi subtiliu dizainu ir plastika.

Lietuvoje populiarus ir vienas pirmųjų masinės baldų gamybos stilių – Viktorijos stilius. Šis karalienės Viktorijos vardu pavadintas stilius pasižymi gausia apdaila, raižiniais bei raštais, tamsiomis spalvomis bei gotikinėmis formomis.

Dažniausiai norėdami įpūsti senovės dvelksmą į savo namus lietuviai perka keletą antikvarinių daiktų, paklausiausios yra kedės, lempos, valgomojo komplektai su kėdėmis, stalu bei indauja. Visą butą apstatyti antikvariniais baldais ryžtasi vienetai. Yra pakankamai sudėtinga surasti reikiamus baldus ir teisingai suderinti baldų stilius, tuo labiau, kad antikvarinių baldų kainos yra aukštos.

Antikvarinio baldo kaina visų pirma, priklauso nuo baldo stiliaus, jo atlikimo technikos sudėtingumo. Nepaprastai svarbus baldo amžius bei jo būklė, šalis iš kurios jis atkeliavo, panaudotos medžiagos ir netgi meistro pavardė. Jei baldas ar interjero detalė pagaminta pramoniniu būdu, kaina bus mažesnė, tačiau dažnai kainą gali nulemti ir auganti paklausa.

Už antikvarinę komodą gali tekti suploti nuo 2000 iki 15000 Lt, o viso valgomojo komplekto kaina gali siekti net kelis šimtus tūkstančių litų. Įdomu ir tai, kad kai kuriuose antikvariato parduotuvėse baldus galima užsisakyti. Jei parduotuvėje norimo baldo nėra, pirkėjas jį užsisako ir parduotuvės tiekėjai specialiai jį atveža iš Europos aukcionų bei sendaikčių turgų.

Antikvarinius baldus būtina prižiūrėti bei skirti jiems pakankamai dėmesio. Nusidėvėjusias detales bei gobeleną laikui bėgant reikia keisti ar restauruoti. Tinkamai prižiūrint baldus, jie gali išlikti gražūs bei funkcionalūs labai ilgą laiką. Patyręs meistras gali restauruoti net labai nukelnėjusį baldą. Visas restauravimo procesas labai kruopštus, reikalauja susikaupimo ir kartais trunka ilgai. Dažniausiai restauracijos reikalauja pažeista mediena ir gobelenas, rečiau – trapūs durelių ir stalčių mechanizmai.

Kartais, kai norima išlaikyti baldo autentiškumą, jis restauruojamas visiškai nenaudojant šiuolaikinių restauracinių medžiagų. Tai labai sudėtingas ir brangus procesas, tuo labiau, kad senovinės medžiagos yra itin neatsparios aplinkos poveikiui, todėl baldas tampa beveik nefunkcionalus.

Tokios technologijos dažniausiai naudojamos muziejuose ar garsių kolekcionierių. Standartinis baldo restauravimas vidutiniškai trunka 10–20 dienų, o restauracijos kaina priklauso nuo to, kokio baldas stiliaus bei būklės. Už XIX a. ar vėliau pagamintų baldų atnaujinimą restauratoriui teks sumokėti nuo 1,5 iki 4 tūkst. litų.

Tie, kuriems patinka antikvariniai baldai, bet nepatinka jų aukštos kainos bei sudėtinga ir nemažiau kainuojanti jų priežiūra, turi puikią alternatyvą – sendintus baldus arba baldus-reprodukcijas. Tai pagal antikvarinių baldų pavyzdį pagamintos kopijos arba tiesiog pagal tam tikras senų stilių taisykles pagaminti nauji vienetiniai baldai. Pastarieji, kaip tikri senovės ir moderno sintezės elementai puikiai dera prie šiuolaikinio interjero.

Dažniausiai sendinti baldai gaminami iš natūralios, kartais net prabangios medienos, dekoruojami, inkrustuojami ir išraižomi rankomis. Elegantiški ir gausiai dekoruoti, rankomis pagaminti sendinti baldai reikalauja daug mažiau priežiūros. Jiems sendinti naudojami molis, vaškas ar lakas.

Įdomu ir tai, kad sendinimo technologijos „pasiskolintos“ iš antikvarinių baldų falsifikatorių. Naudojantis šiuo metodu baldų gamyba užtrunka vos kelias dienas ir puikiai atrodo ištisus metus. Preciziškai atliktus sendintus baldus labai sunku atskirti nuo jų tikrų antikvarinių dvynių, minusas vienas – dauguma sendintų baldų neturi išliekamos vertės.

Nors sendintų baldų pasirinkimas antikvaro salonuose yra pakankamai didelis, baldžių teigimų, sendintų baldų užsakymų jiems netrūksta. Priklausomai nuo baldo dydžio ir jo atlikimo technologijos sudėtingumo, geras meistras sendintą baldą gali pagaminti per 1–2 savaites.

Rasti vietą antikvariniam ar sendintam daiktui tarp modernių baldų sudėtinga. Antikvarinis baldas turi tapti kambario akcentu, bet jo neapsunkinti ir neperkrauti. Geriausiai tiks nedideli interjero elementai ar elegantiški ir subtilūs baldai.

Svarbi taisyklė – pakankamai vietos baldui. Antikvarinis ar sendintas baldas neturi būti įgrūstas į kambario kampą, jis turi įsilieti į viso kambario bendrą vaizdą. Baldą suderinti su modernia aplinka gali padėti ir senovinių detalių atkartojimas – keletas senovinių rėmelių, puošnus pagalvės užvalkalas ir t.t. Čia svarbu tik nepersūdyti ir vengti namus paversti muziejumi.

Šiuo metu vien Vilniuje veikia dešimtis antikvaro parduotuvių, tačiau manoma, kad rimtos antikvaro rinkos Lietuvoje vis dar nėra. Lietuviško antikvaro yra likę labai nedaug, todėl surasti ir nusipirkti tokių daiktų yra labai sunku. Kadangi Lietuvoje nerengiami sendaikčių turgūs bei mugės, savo turimus antikvarinius daiktus lietuviai dažniausiai atiduoda į antikvariatus, o iš ten juos pakankamai greitai nuperka. Dažniausiai antikvaro parduotuvėse yra eksponuojami daiktai atkeliavę iš Prancūzijos, Švedijos, Olandijos ir Vokietijos „blusų turgų“, aukcionų bei antikvaro parduotuvių.

Antikvariniai baldai nepaklūsta greit besikeičiančioms mados tendencijoms, jie patys savaime yra stilius ir mada. Jie tinka tiek senoviniuose rūmuose, tiek mažame didmiesčio bute. Jie sušildo, suteikia elegancijos bei vos jaučiamo senovės dvelksmo.