Rožinius vynus galima laikyti savotišku kompromisu ir, beje, visai neblogu. Tai patvirtintų kiekvienas, kuris kada nors pietaudamas išdrįso paragauti rožinio vyno. Gana teisinga yra ir nuomonė, kad rožinis vynas – tai baltasis vynas, tik pagamintas iš raudonųjų vynuogių.
Lietuvoje rožiniai vynai vis dar nėra tokie populiarūs, kaip kituose kraštuose. Taigi jau kelintus metus importuotojai ir mes - vyno kultūros skleidėjai, stengiamės sužadinti mūsų vynų mėgėjų susidomėjimą šiais įdomiais vynais.
Mėgstami nuo seno
Rausvasis vynas puikiai tinka prie lengvesnių užkandžių, pavyzdžiui, salotų su kepintomis lašišomis ir azijietišku padažu. Tokiu atveju ypač patartina rinktis paprastą rausvąjį Provanso vyną.
XIX a. rausvieji vynai buvo vieni populiaresnių, o Prancūzijoje, galima sakyti, net populiariausi. Tai žymieji Bordo rausvieji vynai, kuriuos išgarsino britai. Po to, kai filokseros pakenkė prancūziškiems vynams, jų stilius labai pasikeitė, vynus pradėta skirstyti į raudonuosius, baltuosius ir rožinius. Be to, raudonieji ir baltieji vynai užėmė pirmąsias pozicijas. Ir nors dabar rožinius vynus gamina ne tik visuose Prancūzijos regionuose, bet ir visame pasaulyje, jų kukli padėtis visiškai nesulyginama su buvusia šlove.
Vis dėlto pastaruoju metu, kai produkcija viršija realizaciją, daugelyje vyną gaminančių kraštų rausvuosius vynus vis dažniau teigiamai vertina ir mėgėjai, ir ekspertai, ir vyndariai.
Naudojamos ypatingos technologijos
Perkant kokybišką gero gamintojo rožinį vyną nereikėtų užmiršti, kad jis ypatingas ne tik dėl spalvos, bet ir dėl išskirtinio gamybos būdo, sujungiančio raudonojo ir baltojo vyno gamybos technologines schemas.
Gaminant rausvąjį vyną naudojamos tokios pat vynuogių veislės, kaip ir gaminant raudonąjį, todėl tam tikras kiekis natūralių dažomųjų medžiagų antocianų yra ir rožiniame vyne. Šis vynas gali būti ir tamsesnės spalvos, beveik raudonas, arba šviesesnis ir net vos rausvas, oranžinis – tai priklauso nuo vyndario ketinimų. Su baltaisiais vynais jie panašūs dėl lengvumo ir vaisių niuansų, kurių suteikia panašus gamybos būdas.
Jeigu baltuosius ir raudonuosius vynus vertintume kaip dvi priešingybes, nemažai rožinių vynų dėl didesnio tankio ir ryškesnės spalvos būtų arčiau raudonųjų. Tokie vynai gaunami derinant trumpą misos maceraciją su malolaktine fermentacija. Iš esmės jie artimi garsiesiems rausviesiems Bordo vynams. Tačiau kita dalis rausvųjų vynų artimesni baltiesiems, nes jie ne tokie sodrūs, jų maceracija vyksta trumpiau, juose per pus mažiau antocianų. Tokie vynai paprastai daug gaivesni, nes gamint nenaudojama malolaktinės fermentacija.
Rinktinės vynuogių veislės
Gaila, kad rausvieji vynai (Rose, Rosado) tarsi meteorai vynų padangėje sublizga pavasarį ir vėl pasislepia atėjus rudeniui. Juk jie labai vertingi dėl lengvumo, žaismingumo ir to, kad puikiai dera su daugeliu patiekalų. Taip pat apmaudu dėl to, kad pas mus jie vis dar nepopuliarėja, nors vyno ekspertai, žurnalistai stengiasi jais sudominti kuo daugiau vyno mėgėjų.
Raudonųjų vynuogių veislių, iš kurių gaunami geri rausvieji vynai, nėra daug. Provanse paprastai rausvuosius vynus daro iš Cinsaut, Grenache ar Tibouren. Luaros slėnyje – Pinot Meunier ir Pinot Noir.
Tačiau pasitaiko vynų ir iš Gamay, Cabernet Sauvignon ir Syrah. Juros apeliacijoje rausvieji vynai gaminami daugiausia iš Poulsard. Gamyba vyksta pagal raudonojo vyno gamybos schemą su ilga misos maceracija, bet šių vynuogių veislių uogose mažai dažiklių, todėl vynai šviesūs. Rausvieji vynai iš Poulsard vynuogių išsiskiria vaisiškumu, ypatingu taninų lengvumu, be to, jie netgi neblogai bręsta.