Sakysite, kad vartojimas ir hedonizmas ardo pamatines lietuvių vertybes? Besaikis – taip. Kita vertus, lietuviai nedainavo liaudies dainų tuščiais skrandžiais. Valgiai ir gėrimai, suteikiantys gyvenimo džiaugsmo dalelę yra įprasminti tautosakoje, romanuose, filmuose ir, galų gale, savaitgaliniuose rimtų leidinių numeriuose.
Prisiminkime A.Dumas, E.M.Remarque'o, E.Hemingway'aus romanus. Atsiverskite „The Financial Times“, „The New York Times“, „The Guardian“ ir kitus, jau nekalbant apie tonomis leidžiamus, kulinarijai ir vynams skirtus laikraščius bei žurnalus.
Vynams, naujiems restoranams, pasaulio kulinariniam paveldui, virtuvės šeimininkėms (atsiprašau, ir šeimininkams) laukiamiems receptams dėmesio netrūksta nei iš žurnalistų nei iš skaitytojų pusės. Ir paskaityt įdomu, ir praktiškai galima išbandyti, atrasti bei nustebti. Žmonės į gerą restoraną eina kaip į teatrą, o puikus vynas visada lydimas jo aptarimo.
Neabejoju, kad išvykę už Lietuvos ribų ieškote naujų įspūdžių, žinių, o vietinis maistas ir gėrimas nėra svetimi Jūsų smalsumui. Patys užsieniuose matote, kad žmonės ir gyvenimu mėgaujasi ir tradicijas išsaugo. O tiksliau pasakius, kulinarija bei vynai ir yra tradicijų dalis, kurias mes kartais taip vulgariai redukuojame į alkoholio baubą, veidmainiškai nutylėdami kitą istorijos pusę.
Sunku išlaikyti per amžius puoselėtą savastį be gyvenimo aistros. Tai man priminė dar pavasarį laisvalaikiu „nuskilęs“ vizitas pas Toskanos vyndares. Atvykus autobusu į Sienną pasitinka geraširdiška Laura ir, numynus daug patyrusio Passato akseleratorių iki dugno, skraidina į Chianti Classico regione Castellina in Chianti esantį Setriolo vyno ūkį. Laura kažkada dirbo vienoje iš Chianti vyninių – dabar ji nepriklausoma konsultantė vyno versle. Klausiu, kodėl ji sieja savo karjerą ir ateitį su alkoholiu? Laura greitai perpranta suktą klausimą.
„Kokiu alkoholiu, žmogau?“, su humoru atsikerta ji, „vynas – mūsų tradicija ir tapatybė, tuoj tu sužinosi daugiau apie tai.“
Tarsi aš nežinočiau. Manote, kad ji vežė parodyti vynus, kurie turėtų būti pareklamuoti šiame straipsnyje? Anaiptol – šių vynų Lietuvoje nerasite nei su žiburiu. 15 km nuo Sienos ir 45 km nuo Florencijos esanti vyninė yra nedidelė. 3,5 ha skirta vynuogynams, iš kurių kasmet pagaminama 10 000 butelių vyno bei alyvmedžiams. Vynai daromi iš Chianti regione vyraujančių Sangiovese bei šiek tiek Merlot ir Alicante Bouschet vynuogių.
Setriolo – moterų valdos. Vynas čia buvo gaminamas dar prieš karą, o vynas ir alyvuogių aliejus pasiekdavo net karališko kraujo šeimą. Ekonominių iššūkių metais savininkai emigravo į Venesuelą. Tėvui iškeliavus Anapilin, du vaikai liko Pietų Amerikoje, bet motina ir dukra grįžo ir vėl ėmėsi vyno ir aliejaus gamybos. Jos to norėjo, nes žinojo, kad grįžta namo, prie savo darbo prasmės, prie savo šaknų, nepaisant to, kad savininkė diplomuota psichologė, kuri, nenorėdama prarasti kvalifikaciją, kartą per savaitę mieste teikia konsultacijas.
Motina pasakoja, kad jų sugrįžimą Toskanon geriausiai simbolizuoja alyvmedis. 1985 m. viskas iššalo, tačiau vienas alyvmedis išliko ir tarsi laukė šeimininkių. Atėjus derliaus metui, į prijuostę krito ir uogos, ir ašaros... Dukra ir motina daro viską pačios, išskyrus sunkius fizinius darbus, kuriems samdomi padieniai darbininkai. Pirmi vynai pagaminti 2005 m. Jie, kaip ir šeimininkės, subtilūs, subalansuoti ir kol kas nedrąsūs. Vynus perka HoReCa (viešbučių, restoranų, kavinių) savininkai.
Ragauju Setriolo Chianti Classico DOCG 2006: švariai kvepia saldžiom vyšniom, slyvom, prieskoniais. Geras balansas. Vyšnių skonio su aiškiai išreikštais taninais. Lengvai geriasi. Vynas bus geras dar 3-4 metus (88 balai). Butelio kaina ūkyje – 6 eurai. Kitas vynas Setriolo Memores IGT 2005: Tai Merlot ir Sangiovese mišinys santykiu 50-50. Vynas sodrus, saldžių prieskonių aromato, raudonų uogų, grietinėlės, skonio. Švelnus balansas. Kaina 8,5 euro (89 balai). Tiks gerti 5-6 metus. Vietoje gaminamas aliejus kvepia šviežiai nupjautu šienu. Moterys pilnos optimizmo.
Tikisi padidinti vyno gamybą iki 24 000 butelių per metus, nes jų vyną mėgsta ir vertina. Vynas, pasak savininkės (taipogi Lauros) yra žemės išraiška, kuri kasmet kinta. Išskirtinio derliaus metais ketinama gaminti Reservoir vynus ir Laura pasiryžusi skirti visas jėgas ir meilę kokybei ir vyno savitumui išlaikymui, nes, pasak jos, ji ir jos mama tiki tuo ką daro ir džiaugiasi, kad sugrįžo namo, pas savo vynuogynus ir alyvmedžius. Pagal pardavimus ir užsakymus jų sugrįžimu yra besidžiaugiančių ir daugiau, o jų 70 kvadratinių metrų nuomojama vila 4 žmonėms yra užsakyta ilgam laikui į priekį.
Vyno kultūros tradicija ir tikrumas yra vertinami ir puoselėjami, ir žmonės puoselėjantys vyno kultūrą, skiria saikingą vartojimą, kurio taip trūksta Lietuvoje, nuo alkoholio žabangų.
Atėjus naujiems 2008 metams, norisi palinkėti, kad ir Lietuvoje netruktų aistros kulinarinio paveldo išsaugojime bei žinių apie vyno kultūrą. Gal tuomet ir iki absurdiškų draudimų neprieisime.