31-erių dizaineris mažiausiai norėtų būti pristatomas būtent taip. „Tėvas – lenktynininkas, aš – dizaineris. Darbuojamės skirtingose sferose“, – nukirto jaunesnysis S.Brundzos sūnus.
Dizaino pasaulyje J.Brundza – ne naujokas. Jis ne kartą buvo apdovanotas įvairių tarptautinių dizaino konkursų prizais. Kartu su kolega Gediminu Stoškumi jis įkūrė pramoninio dizaino studiją LTD, Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedroje dėsto projektavimą.
Nuolat tarptautinėse baldų parodose dalyvaujantis J.Brundza šiuo metu ruošiasi su kolegomis savo kūrinius pristatyti šiuolaikinių baldų parodoje ICFF Niujorke.
- Jūsų kabykla „Auga“ sužavėjo tarptautinę garsių dizainerių komisiją, jai skirta pirmoji vieta dizaino konkurse „Neformate“, vykusiame baldų parodoje Vilniuje. Kaip atsirado šio kūrinio idėja?
- Turbūt kiekvienas prisimena, kaip vaikystėje ant durų staktos mama, tėtis ar seneliai brėždavo brūkšnelius, žyminčius vaikų ūgį. Iš pradžių jie būdavo visai žemai, vėliau kildavo kartu su vaikais.
Šį prisiminimą ir įkūnijau kūrinyje. Kiekvienas šeimos narys gali turėti savo „šaką“ – kabliuką, kurio padėtis „šeimos medyje“ keičiasi atsižvelgiant į tai, kaip greitai auga atžalos.
Kabyklos kabliukai, kitaip nei įprastose kabyklose, išdėstyti taip, kad kiekvienam vaikui būtų patogu kabinti drabužį pagal jo ūgį. Ant kiekvienos šakos gali būti užrašomas vardas arba prikabinamas pakabutis su vardu, nuotrauka ar piešiniu.
- Ši kabykla greitai rado pirkėjų, ėmėtės ją gaminti. Tačiau Lietuvoje dažnai būna kitaip – daugybė gerų dizainerių idėjų taip ir netampa gaminiais. Vyrauja nuomonė, kad turime daug gabių dizainerių, tačiau pramonei jų nereikia.
- Pastaruoju metu situacija keičiasi į gera – vis labiau domimasi dizainu. Lietuvoje iš tiesų nėra išplėtota pramonė, kuriai būtų reikalingas dizainas, išskyrus, žinoma, baldų pramonę.
Apskritai pas mus visi verda savo sultyse. Mokslininkai nebendradarbiauja su gamintojais, gamintojai nežino, ką daro dizaineriai, ir atvirkščiai. Trūksta tarpusavio ryšio.
- Ar jums pačiam svarbios technologinės, funkcinės kuriamų daiktų savybės?
- Tai neatsiejami nuo kūrybos. Tačiau, kad ir koks daiktas būtų, jis turi būti įperkamas.
- Bet daugelis dizainerių mano, kad Lietuvoje dizainas nepakankamai vertinamas.
- Žinau, kad gamintojai apie dizainerius taip pat nėra labai geros nuomonės. Jie sako, kad lietuvių dizaineriai iš karto nori daug užsidirbti ir tapti įžymybėmis, tačiau nieko nenutuokia apie gamybos technologijas.
Manau, kad ir vienų, ir kitų žodžiuose yra dalis tiesos. Bėda ta, kad dizainas Lietuvoje vis dar suvokiamas kaip prabangos dalykas. O iš tiesų jis yra gana svarbi visos ekonomikos dalis. Pavyzdžiui, danų, suomių, italų dizainas yra jų nacionalinis turtas.
Lietuvoje tik dabar pradeda keistis požiūris į dizainą. Smagu, kad žmonės nori turėti lietuviško dizaino daiktų. Kaina jau nebėra svarbiausias dalykas. Kaip vis labiau domimasi gera lietuviška muzika, taip vis populiarėja ir lietuviškas dizainas.
- Iš ko šiandien Lietuvoje pragyvena dizaineriai?
- Kuriame visuomeninius interjerus, prekybinę įrangą. Dabar bandome kurti pramoniniu būdu gaminamų daiktų dizainą. Tiesiog dirbame savo darbą ir jo tikrai netrūksta. Labiausiai trūksta laiko.