Jis dar apibūdinamas kaip Kalifornijos vyno krikštatėvis, patriarchas ir ambasadorius, kurio dėka amerikietiški vynai iškopė į pasaulinį lygmenį ir galėjo tapti lyginamais su kitais vynais, pagamintais Europoje.
Teigiama, kad būtent R.Mondavi paskatino amerikiečius, beveik neturėjusius vyno vartojimo kultūros, juo mėgautis, o rengdamas daugybę vyno ir maisto festivalių R.Mondavi siekė parodyti, kad vynas, maistas ir menas yra lygiaverčiai komponentai, norint džiaugtis geru gyvenimu. Tačiau kartu jis visada pasisakė prieš alkoholizmą ir propaguodavo tik saikingą vyno vartojimą.
Robertas Mondavi gimė 1913 m. Minesotos valstijoje, kur iš Italijos atvyko jo tėvai, gyvenę Marke regione. Iš pradžių tėvas Cesare`as dirbo geležies rūdos kasykloje, o mama įsigijo nedidelį viešbutį. 1921 m. Roberto tėvas nutarė pasinerti į vyno verslą ir persikėlė į Lodi miestelį Kalifornijoje, tuo metu tituluotą valstijos vynuogininkystės sostine.
Čia Cesare`as Mondavi gamino vyną, kurį parduodavo vyno pirkliams. Tuo tarpu jaunasis R.Mondavi, baigęs mokyklą, išvyko į prestižinį Stanfordo universitetą, kur 1936 m. sėkmingai tapo diplomuotu ekonomistu ir verslo administratoriumi. Visgi šio darbo R.Mondavi niekada nedirbo, o grįžo pas tėvą. 1943 m., sužinojęs, kad parduodama „Charles Krug“ vyninė Santa Helenoje, įtikino tėvą nusipirkti ją ir kartu su jaunesniuoju broliu Peteriu ėmė jai vadovauti bei padarė „Charles Krug“ vienu geriausių to meto vyno gamintojų.
Tačiau jau tuomet tarp brolių ėmė ryškėti pirmieji nesutarimai – Robertas pasisakydavo už naujoves, tuo tarpu Peteris nebuvo linkęs ypač didelėms permainoms. Po tėvo mirties, nesutarimai dar sustiprėjo. 1965 m. R.Mondavi netgi susikumščiavo su broliu dėl to, kad savo žmonai nupirko audinių kailinius, skirtus dalyvauti pobūvyje Baltuosiuose rūmuose. Galų gale Robertas buvo priverstas trauktis iš „Charles Krug“ vyninės.
1966 m., būdamas 52 metų, R.Mondavi įkūrė savo vyninę – „Robert Mondavi Winery“, pirmąją Napos slėnyje nuo ketvirtojo XX a. dešimtmečio. Tuo pačiu metu jis nesustodamas keliavo po Prancūziją – Bordo, Burgundiją ir Luaros slėnį, stengdamasis suprasti europietiškųjų vynų sėkmės paslaptį. Būtent Europoje R.Mondavi suvokė, koks svarbus vaidmuo vynininkystėje tenka mikroklimatui ir dirvožemiui. Įgytą patirtį R.Mondavi pritaikė gimtojoje Kalifornijoje, imdamas brandinti vynus prancūziško ąžuolo statinėse, jų gamybai naudoti naujausias technologijas ir nerūdijančio plieno talpyklas. R.Mondavi vynai tapo garsūs ne tik JAV, bet ir Europoje. Labiausiai išfarsėjo Napos slėnio „Cabernet Sauvignon“ ir „Chardonnay“. Namuose ant R.Mondavi stalo visada stovėdavo butelis gero prancūziško vyno – dažniausiai „Château Latour“ ar „Mouton-Rothschild“. Susipažinęs su baronu Philippe`u de Rothschildu, 1979-aisiais R.Mondavi įgyvendino vieną sėkmingiausių savo projektų – kartu su prancūzais 1979 m. Kalifornijoje įkūrė vyninę „Opus One“, gaminančią Bordo stiliaus vynus. R.Mondavi taip pat bendradarbiavo su Frescobaldi šeima Italijoje, Eduardo Chadwicku iš „Vina Errazuriz“ Čilėje ir „Rosemount“ Australijoje.
R.Mondavi teigdavo, kad visada reikia dalintis technologinėmis žiniomis ir informacija su savo varžovais, nes tai atneš dešimt kartų didesnę naudą. R.Mondavi 2001 m. įkūrė „Copia“ – Amerikos maisto, vyno ir menų institutą Napos slėnyje. Jis taip pat skyrė 25 mln. JAV dolerių Deiviso universitetui Kalifornijoje – šiemet ten bus atidarytas Roberto Mondavi vyno ir maisto mokslo institutas, dar 10 mln. paaukojo 2002 m. pradėjusiam veikti Roberto ir Margrit Mondavi menų centrui.
Siekdama didesnio augimo 1993 m. Roberto Mondavi kompanija ėmė viešai platinti savo akcijas biržoje. Tačiau R.Mondavi daugumą sprendimų perleidus savo atžaloms, jo sūnūs Michaelas ir Timothy nelabai sutarė tarpusavyje, kas yra svarbu plečiant kompaniją, tad tūkstantmečių sandūroje ją ėmė slėgti finansinės problemos. 2004 m. Michaelas Mondavi atsistatydino iš direktorių valdybos, o kompanija buvo parduota kitam JAV gigantui – „Canstellation Brands“ už 1,36 mlrd. JAV dolerių. Kalbama, kad R.Mondavi vėliau labai gailėjosi ėmęs platinti akcijas viešai. Tiesa, po „Robert Mondavi Winery Corp.“ pardavimo R.Mondavi ir toliau pasiliko jos garbės pirmininku.
1998 m. išleistoje autobiografinėje knygoje „Robertas Mondavi: džiaugsmo derliai“ autorius rašė: „Vynas man yra aistra. Tai šeima ir draugai. Tai širdies šiluma ir dvasios kilnumas. Vynas yra menas. Tai kultūra. Tai civilizacijos esmė ir menas gyventi. Kai aš prisipilu taurę tikrai gero vyno, kai aš laikau ją iškėlęs prieš šviesą ir gėriuosi spalva, kai aš pakelių ją prie savo nosies ir mėgaujuosi vyno aromatu, skoniu ir esme, aš žinau, kad vynas yra, be jau išvardintų dalykų, palaima, gamtos dovana, džiaugsmas, toks pat tyras ir gaivališkas, kaip dirvožemis ir vynmedžiai bei saulės spinduliai, nuo kurių jie skleidžiasi pavasarį.“