Šaltsriubės gaivina ir sotina

Be to, vasarą seniau (ypač Suvalkijoje) virdavo ir dabar mėgsta saldžias vaisių ar uogų sriubas. Dar viena vasaros sriuba – mutinys, labai populiarus visoje Lietuvoje. Jo spalva ir rūgštumas priklauso nuo pasirinktų uogų rūšies. Galima kiekvienai dienai paruošti vis kitokį mutinį. Tai pavakarių valgis vasarą. Mutinį šeimininkės nešdavo į laukus dirbančiai šeimynai.

Saujelė svogūnų laiškų, žiupsnelis krapų, pora šaukštų grietinės, išrūgų arba vandens, druskos, agurkas. Svogūnų laiškus ir krapus smulkiai supjausto ir giliam dubenyje ištrina su druska, įdeda grietinę ir užpila šaltu vandeniu arba išrūgom, gerai išplaka, įdeda smulkiai supjaustytą agurką. Valgo su virtom ar keptom bulvėm, dažniausiai – šienapjūtės metu.

Svogūnai, švieži agurkai, krapai, kiaušiniai, grietinė, druska, vanduo.

Svogūnas susmulkinamas ir patrinamas su druska, supjaustomas agurkas, krapai, kiaušiniai, užpilama grietine ir vandeniu, pridedama druskos ir truputį rūgštelės. Valgoma vakarienei su karštomis bulvėmis.

Šaltibarščiai su silke (Kazokiškių apyl., Elektrėnų r.)

Burokų rūgštis, silkė, virintas šaltas vanduo, virti burokėliai, 1–2 svogūnai ar sauja svogūnų laiškų, krapai, druska.

Nuplauta silkė suvyniojama į popierių ir kepama ant žarijų. Iškepus išimami kaulai. Silkė kartu su pjaustytais svogūnais ar svogūnų laiškais sutrinama moliniame dubenyje mediniu šaukštu, užpilama burokėlių rūgštimi, įpilama vandens, sudedami supjaustyti burokėliai. Išmaišoma, ant viršaus užpjaustoma krapų.

Skaniausia valgyti su krosnyje virtomis bulvėmis su lupenomis, kurių viršūnėlės nupjaustomos, o pačios bulvės išmaišomos prieš virimą druskoje. Dažniausiai gaminama per karščius, pasninko dienomis.

Raugintų agurkų sunka (Lazdijų r.)

Žali agurkai, krapai, svogūnų laiškai.

Į raugintų agurkų sultis įpjaustomas žalias agurkas, krapai, svogūnų laiškai. Valgoma vakarienei su bulvėmis.

Saldus pienas, rūgštus pienas, ruginių miltų raugas, virti raudonieji burokėliai arba lapeliai, rūgštynės arba rauginti burokai, svogūnų galvutė arba laiškai, agurkai arba agurklapiai, virti kiaušiniai, druska, krapai.

Viskas sumaišoma. Ši sriuba valgoma šalta su bulvėmis ar duona ir lašinukais. Valgoma kasdien, ypač vasarą per darbymetį.

Batviniai-pomintalas (padaryti iš ruginių miltų), rauginti burokėliai, druska, vanduo, prėskas pienas, grietinė, rūgštus pienas, krapai, svogūno laiškai (arba ir galvelės). Šiais laikais beveik visada deda agurko, kartais – rūgštynių (išvirtų).

Į dubenį įpila pomintalo, papjausto raugintų burokėlių (vėliau burokėlius sutarkuodavo burokine tarka), įdeda druskos. Jei batviniai labai rūgštūs, atskiedžia vandeniu. Įpila stiklinę ar dvi prėsko pieno, įdeda šaukštą grietinės ir prilieja rūgščiu pienu. Įdeda krapų, kartais įpjausto svogūno laiškų arba galvelių. Valgoma su šutintomis bulvėmis.

Daromi iš vandens, agurkų, svogūno galvelių, kartais įdedama virtų burokėlių. Balinami saldžiu pienu. Rūgštinami rūgštimi, padaryta duonkubilyje iš ruginių miltų.

Rūgštus pienas, agurkai, svogūnai, svogūnų laiškai, krapai, rauginta sula, druska.

Supjaustyti svogūnai arba agurkai patrinami šaukštu su druska. Pilamas suplaktas rūgštus pienas, sula. Pagardinimui kartais įdedama grietinės ir pilama stiklinė saldaus pieno. Prie agurko įpjaustoma svogūno galvos griežinėlių. Užberiama smulkintais krapais. Jeigu sulos jau nebebūna, vietoj jos pilama duoninės giros, o jei yra raugintų agurkų – jų raugo skystimo.

Dažniausiai gaminama pavasarį, kai atsiranda svogūnų laiškų ir vasarą pasirodžius agurkams. Tai vakarienės valgis. Labai gaivina per karščius.

Dėdavo krapų, svogūnų laiškų, agurkžolių (trintų su druska), virtų raudonųjų burokėlių, ant anglių keptų kiaušinių, agurkų. Pildavo rūgusio pieno, išrūgų (pasukų), virinto vandens. Valgydavo su karštom bulvėm.

Mėlynės, miltai, cukrus, vanduo, kiaušinis. Gaminama su džiovintomis slyvomis – tada deda krakmolo, grietinės.

Iš miltų, vandens, kiaušinio suminkoma nekieta tešla. Iš jos daromi kukuliukai ir dedami į verdantį vandenį. Baigiant virti suberiama cukrus, mėlynės. Dažniausiai verdama vasarą pavakarieniavus ar vakarienei.

Seniau šaltibarščius darydavo iš rūgusio pieno. Prideda agurkų, svogūnų laiškų, krapų ir valgo su karštom bulvėm.

Skanu, kai į rūgštų pieną prideda paraugintų burokėlių lapų ir pagardina krapais, agurkais. Dar darydavo šaltibarščius iš grietinės, bet tada reikia pilti vandens, įdėti krapų, svogūnų laiškų ir susmulkintą kietai virtą kiaušinį. Dar deda tarkuotų paraugintų burokėlių. Daro įvairiai, kaip kas nori.

Šaltibarščius gamina ir iš rūgštynių. Jas išverda, ataušina, deda grietinės, agurką, krapų, svogūnų. Jeigu neturime grietinės, reikia išplakti kelis kiaušinius su druska (žiūrint kiek tų barščių gaminama), užpilti tais barščiais, sumaišyti ir pilti į puodą. Be druskos kiaušinį sutrauks. Taip pat daro ir iš raudonųjų burokėlių lapų. Ataušina, užbalina, deda žalumynų ir valgo su bulvėm.

Išverdama rūgštynių, įtrupinama svogūnų laiškų ir prabalinama grietine.

Sudžiūvusi duona, cukrus.

Sudžiūvusi duona paverdama vandenyje, pagardinama cukrumi. Kasdienis maistas.

Džiovintos mėlynės, bulvių krakmolas, grietinė.

Verdama vandenyje. Valgoma karštomis vasaros dienomis Kaišiadorių apylinkės kaimuose.

Ruošiant mutinį į vandenį įpjaustoma duonos, įberiama cukraus, kartais įdedama aviečių ar vyšnių.

Duona, šaltas vanduo, cukrus.

Supjaustyta kubeliais duona sudedama į dubenį ir užpilama vandeniu, įberiama cukraus ir palaikoma, kol duona išmirks.

Valgoma vasarą karštu metu atsigaivinti. Dar ir dabar gerai žinoma sriuba.

Į dubenį pripila šalto vandens, įdeda cukraus, įtrupina juodos duonos. Jeigu senesnė, reikia duoti pamirkti. Išmaišyti cukrų ir valgyti. Vasarą per karščius nieko skanesnio nebūna.

Vanduo, cukrus arba medus, duona. Kai kada – druska, aliejus. Kartais pilama pieno.

Vandenį pasaldina cukrumi arba medumi, pritrupina duonos arba sumeta duonos plutelių. Kartais vandenį pasūdo, įmerkia plutelių, pataško aliejumi.

Kitas būdas: vandenį skiedžia perpus su saldžiu pienu, įtrupina duonos. Tai kasdienis valgis, valgomas pavakariams, kartais sauso pasninko dienomis – pietums.

Ruginiai miltai, vanduo, rūgęs pienas, varškė, pasukos.

Sauja rupių ruginių miltų įdedama į 10 l verdančio vandens. Atšaldžius įpilama 3 l rūgusio pieno ir įtrupinama 200 g varškės. Galima užbalinti ir pasukomis. Valgoma šalta. Vasaros laiku laikoma šulinyje arba šaldytuve. Kasdienis valgis.

Beržų sula, juoda ruginė duona, medus ar cukrus.

Į raugintą sulą suberiama kubeliais supjaustyta juoda ruginė duona ir pasaldoma. Karštomis dienomis valgoma pavakariams ar priešpiečiams.

Juoda duona, lazdyno riešutai, medus ar cukrus, grietinė.

Mažais kubeliais supjaustyta duona užpilama šaltu virintu vandeniu ir palaikoma 2–3 val. Tada dedama medaus ar cukraus, suberiami susmulkinti riešutai, išmaišoma, įdedama grietinės.

Vyšnios, duona, medus ar cukrus, pienas.

Iš vyšnių išimami kauliukai, jos sugrūdamos, duona supjaustoma kubeliais, įpilama pieno, pasaldinama, išmaišoma. Valgoma pavakariams ar vakarienei.

Imdami vis kitas uogas, turėsime avietienę, žemuogienę, serbentienę, mėlynienę ir kt.