Mažoje sodyboje ar nedideliame sode netinka didelis baseinas ir, atvirkščiai, erdvaus ploto nepuošia visai mažas vandens telkinėlis. Baseinas rengiamas netoli gėlyno, namo ar pavėsinės, gerai matomoje vietoje. Pakraščiai apsodinami dekoratyviniais augalais, bet ne ištisai. Jis turi būti saulėtoje vietoje, nes daugelis vandenyje augančių augalų mėgsta šviesą. Vandens lelijos pražysta, jeigu per dieną jas saulė apšviečia ne mažiau kaip šešias valandas.
Baseinai apželdinami dugne augančiais ir plūduriuojančiais bei pakrančių augalais. Šie augalai sodinami į dugną arba į pintines ir kubilus. Kai kurie jų laisvai plūduriuoja vandens paviršiuje. Dugne augantiems vandens augalams reikia derlingos žemės. Tinkamiausias yra velėninės ir perpuvusios mėšlinės žemės mišinys (6:1). Tokio mišinio į baseino dugną dedamas 20 cm sluoksnis ir į jį sodinami augalai. Kad vanduo žemės neišplautų, ji pridengiama 3–4 cm molio sluoksniu. Kubilų, pintinių su augalais žemė užpilama išplautu smėliu. Kai baseino dugne pasodinami augalai ar pastatomi kubilai su augalais, tada atsargiai ir pamažu pilamas vanduo. Iš pradžių jis turi tik truputį apsemti augalus. Jiems augant, vandens pilama vis daugiau, kol pasiekiamas reikiamas lygis.
Vandens lelijos
Vieni gražiausių vandens augalų yra vandens lelijos. Apie jų didelius, gražius žiedus sukurta nemažai pasakų ir legendų. Tai žoliniai daugiamečiai augalai su stipriais šakniastiebiais ir plūduriuojančiais dideliais lygiakraščiais lapais. Šakniastiebių viršūnės minkštos, jas ėda vandens gyvūnai. Seni šakniastiebiai tinka odoms dirbti ir audiniams dažyti. Žiedai pavieniai, iškilę virš vandens, su daug žiedadulkių, juos apdulkina vabalai. Vaisius – sultingas, į uogą panašus ąsotėlis. Paplitusios visame pasaulyje. Mūsų šalies stovinčiuose ir lėtai tekančiuose vandenyse savaime auga paprastosios (Nymphea alba), mažažiedės (N. candida) ir mažosios (N. tetragona) vandens lelijos. Jų žiedai balti.
Paprastosios vandens lelijos įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Prie dugno jos prisitvirtina rizoidais. Jų šakniastiebiais ir lapais maitinasi vandeninės žiurkės, bebrai, ondatros. Nyksta dėl nešvaraus vandens, skinamų žiedų. Paprastųjų vandens lelijų pasitaiko ir rožiniais žiedais. Šias lelijas galima auginti ir vandens baseinėliuose. Mažažiedės vandens lelijos – apyrečiai augalai, todėl saugotini. Šias lelijas galima auginti ir vandens baseinėliuose, o mažosios vandens lelijos tinka vandens baseinams ir akvariumams.
Labai gražios ir iš kitų kraštų introdukuotos vandens lelijos. Jų žiedai būna kreminiai, gelsvi, geltoni, balti, rožiniai, bordo ir net mėlyni. Be savaime augančių vandens lelijų, yra daug hibridinių formų ir veislių. Jų žiedai dideli, įvairių spalvų.
Kai kurių lelijų žiedai labai tinka puokštėms, dažniausiai geltoni ir persikiniai. Kitos lelijos auginamos ne tiek dėl žiedų, kiek dėl gražių spalvingų lapų. Ypač išsiskiria lelijos, kurių lapai išmarginti rausvais, tamsiai raudonais ir purpuriniais atspalviais. Šios lelijos dekoratyvios net ir nežydinčios. Beveik visų geltonžiedžių arba persikinės spalvos žiedais lelijų lapai šlakuoti, o raudonžiedžių iš pradžių būna bordo, paskui pažaliuoja.
Ne visos lelijos mūsų klimato sąlygomis vienodai atsparios. Kai kurios atvirame vandenyje gali augti tik vasarą. Žiemą jos laikomos uždarose patalpose, rūsiuose arba baseinas žiemai užklojamas lentomis, eglišakėmis, apkasamas sniegu.
Visos šalčiui atsparios vandens lelijos puikiai žiemoja, jeigu į ledą nesušąla jų šakniastiebiai. Augalų priežiūrą žiemą lemia jų augumas ir tvenkinio tipas bei gylis. Miniatiūrinės lelijos auginamos sekliausiai, stambios – giliausiai. Stambios vandens lelijos dažniausiai sodinamos 1–1,5 m gyliu tvenkiniuose, kur yra natūralus gruntas. Dideli tvenkiniai retai įšąla giliau kaip 1 m (net labai šaltą žiemą, kai keletą savaičių laikosi –30 °C), todėl lelijų žiemojimu rūpintis nereikia.
Vidutines, mažas ir miniatiūrines lelijas geriausia sodinti į krepšelius ir žiemai perkelti į gilesnę tvenkinio vietą ar vėsų rūsį.
Vandens lelijos sodinamos šviesiuose, gerai saulės šildomuose baseinuose. Pavėsyje augdamos jos žydi menkai arba visai nežydi. Daugumos lelijų žiedai išsiskleidžia tik dieną, nakčiai užsičiaupia. Gerai auga velėninės ir perpuvusios mėšlinės žemės (2:1) mišinyje. Kubiluose auginamos vandens lelijos kiekvienais metais persodinamos. Kai kurios priaugina daug šoninių atžalų. Persodinant jas reikia atskirti. Žiedų gausumą lemia vandens paviršiaus dydis vienam augalui. Vešliai augančiam augalui reikia iki 3 kv. m vandens ploto. Nedideliame baseinėlyje (4–6 kv. m) užtenka auginti vieną vandens leliją.
Vandens lelijos dauginamos sėklomis ir kero dalimis. Sėklos greitai netenka daigumo, todėl sėjamos tik ką sunokusios arba laikomos maišeliuose vandenyje. Jos sėjamos į vazonėlius, kurie negiliai panardinami į vandenį. Daigai kelis kartus pikuojami į vis didesnius vazonėlius.
Seni kerai dalinami kas 2–3 metai, nes labai sutankėję menkai žydi, smulkėja žiedai.
Negiliuose (25–30 cm gylio) vandens telkiniuose galima auginti hibridines japonines lūgnes, pelkinius žinginius, strėlialapes papliauškas.
Lūgnės (Nuphar) yra vandens lelijų giminaitės. Jos labiau dera dideliame tvenkinyje ar didesniame sodo baseine. Žiedeliai smulkūs, ant storų žiedkočių. Žiedkočių ir lapkočių ilgis priklauso nuo baseino gylio. Jeigu vandens telkinys seklus, koteliai trumpi, ir atvirkščiai. Žiedus mielai lanko įvairiausi vabzdžiai. Sėklas išnešioja vanduo ir paukščiai.
Paprastosios lūgnės (N. lutea) turi dvejopus lapus – povandeninius ir paviršinius. Jie blizgantys, tamsiai žali, iki 20 cm ilgio. Žiedai ryškiai geltoni, 6 cm skersmens, labai kvapūs. Pražysta birželio–liepos mėn. Nakčiai žiedai susiskleidžia, bet nepasislepia po vandeniu, kaip vandens lelijų.
Mažosios lūgnės (N. pumila) auga 0,5–1,5 m gylio tvenkiniuose. Lapai pailgi, iki 15 cm ilgio ir 11 cm pločio, kraštai užlinkę į vidų. Žiedai geltoni, vos 2–3 cm skersmens.
Paprastosios ir mažosios lūgnės paprastai auginamos didesniuose ir gilesniuose vandens telkiniuose.
Baseinuose dažniausiai auginamos margalapės hibridinės japoninės lūgnės (N. japonica). Dalis jų paviršinių lapų iš vandens kyšo stačiai. Jie nedideli, geltonai dėmėti. Patartina auginti specialiuose vandens augalams skirtuose krepšeliuose. Vasarą jos laikomos 20 cm, žiemą – 60 cm gylyje.
Lūgnėms patinka saulė ir šiltas vanduo. Kitaip negu vandens lelijos, lūgnės gali augti tekančiame vandenyje, joms nebaisūs fontano purslai.
Sodinamos į durpinės ir kompostinės žemės mišinį su trupučiu molio. Smulkios lūgnės sodinamos 0,3–0,6 m, stambios – 0,6–2 m gyliu. Būtina retinti, kad nepriaugtų pilnas baseinas lapų. Dauginamos šakniastiebių dalimis rudenį ir pavasarį.
Pelkiniai žinginiai (Calla palustris) natūraliai auga pelkėtose vietose, upių ir ežerų pakraščiuose. Tinka auginti negiliuose baseinuose. Užauga iki 20–25 cm aukščio. Lapai dideli, širdiški, ilgakočiai. Žiedai maži, žalsvai geltoni, sukrauti burbuolėje, kurią gaubia didelis pažiedlapis žalia apatine ir ryškiai balta viršutine puse.
Sodinami 8–12 cm gyliu į sunkią, molingą dirvą. Gali augti ir drėgname baseino pakraštyje, žydi gegužės–birželio mėn., kartais ir rudenį.
Strėlalapės papliauškos (Sagittaria sagttifolia) paplitusios stovinčiuose ir tekančiuose vandenyse. Stiebas stačias, belapis. Lapai ilgakočiai, išsikišę iš van-dens – strėliški, pasinėrę po vandeniu – lancetiški. Žiedai balti, su purpuriniu vidurėliu, menturiškose kekėse. Žydi birželio–rugpjūčio mėn. Jas galima auginti ir vandens baseinuose. Sodinama 25–30 cm gyliu.
Vandens telkinius labai puošia plūduriuojantys augalai. Įdomios ir originalios yra eichornijos (Eichornia crassipes), kartais vadinamos vandens hiacintais. Savaime auga Amerikos tropikuose ir subtropikuose. Lapai sustorėjusiais lapkočiais, jų audinys purus. Žiedai šviesiai violetiniai. Lauko baseinuose auginami tik vasarą. Žiemai pernešami į šiltas patalpas. Gali žiemoti didesniuose akvariumuose. Tamsiais žiemos mėnesiais joms reikia šviesos. Dauginasi šoniniais ūsais, ant kurių susidaro nauji augalėliai.
Vandens baseinėliuose auginami labai įdomūs ir gražūs augalai – episcijos (Episcia), dar vadinamos vandens salotomis. Lapai gražios formos, ant labai trumpo stiebo, skrotelėje, šviesiai žali.
Vasarą skrotelė užauga iki 20 cm skersmens. Leidžia šoninius ūglius su naujomis lapų skrotelėmis. Lauko baseinuose auginamos tik vasarą. Žiemą laikomos kaip eichornijos.
Episcijų ir eichornijų šaknys valo dumblius. Kur auga šie augalai, vanduo ne taip žaliuoja ir būna švaresnis.