Lrytas.lt videorubrikoje galite žiūrėti reportažą.
Atvira laužavietė, ant kurios ketaus puode kunkuliuoja plovas, keturioms savaitgalio valandoms virsta hipnotizuojančiu vaizdu.
Laužo liepsna, kulinaro burtai virš katilo ir maisto aromatas taip įtraukia, kad akimirksniu pamiršti dulkėtame mieste praleidęs sunkią darbo savaitę.
„Stebėdami šį užburiantį procesą net aukščiausio rango žmonės pamiršta savo mobiliuosius telefonus ir šiltai bendraudami tarpusavyje gerąją energiją perduoda patiekalui“, – savo kulinarinę patirtį atskleidė bendrovės „Maxima“ logistikos kompanijoje dirbantis A.Boguslauskas.
Gera nuotaika, kaip ir saulėti orai, yra būtinos plovo sudedamosios dalys.
Niekam neleidžia prisiliesti
„Ruošiant Vidurinės Azijos patiekalą reikia ne tik širdies šilumos. Šilta turi būti ir lauke.
Plovas paprastai valgomas labai karštas – šešiasdešimties laipsnių. Antraip lajus ant lūpų stingsta“, – paaiškino A.Boguslauskas, šiaudeliais pjaustydamas morkas.
Jis niekam neleidžia nei laužo įkurti, nei daržovių pjaustyti.
„Na, ir gerai“, – apsidžiaugiau išvydusi visą dubenį nuluptų svogūnų, kuriuos šeimininkas ketino pjaustyti.
Senąjį indą prarado
A.Boguslauskas į laužavietę tarp įkaitusių akmenų įtaisė katilą ir įpylė stiklinę sėmenų aliejaus. Laukėme, kol aliejus įkaito ir pradėjo virti.
O šeimininkas, mėgaudamasis lyg žonglierius, taisyklingais žiedais pjaustė svogūnus ir pusilgiais šiaudeliais morkas.
Baltojo ketaus katilą vyriškis gavo dovanų iš Kazachstano.
„Tiesa, mano senasis, kadaise pirktas Maskvos turguje iš uzbeko, buvo gal dvidešimt kartų brangesnis ir geresnės kokybės. Jis skambėjo lyg bažnyčios varpas“, – šyptelėjo A.Boguslauskas.
Šimtą metų būtų naudojęs, tačiau kažkas jį nugvelbė.
Druska „šnekina“ aliejų
Į verdantį aliejų A.Boguslauskas įberia žiupsnelį druskos. Jis tai vadina aliejaus išbandymu. Jeigu druska šnypščia, vadinasi, aliejus gerai įkaitęs ir į jį galima dėti vieną nuluptą, bet nesupjaustytą svogūno galvą.
Svogūnas čirškia, ridinėjasi, gelsta ir skleidžia aromatą. Po kelių minučių kulinaras jį išgriebia kiaurasamčiu ir išmeta. Pakaks – jau sugėrė visas kancerogenines medžiagas.
Į aliejų sudeda gabaliukais supjaustytą avieną ir gausiai pagardina ją aitriaisiais pipirais. Plovui gaminti geriausiai tinka avienos mentė.
Keturiems žmonėms pakaks 1-1,5 kilogramo mėsos.
Po keleto minučių, kai mėsa apskrunda ir svaiginamai pakvimpa, vyras į katilą suberia dešimt žiedais suraikytų svogūnų, penkias dailiais šiaudeliais supjaustytas morkas.
Prieskonių burtai
A.Boguslauskas atidaro stebuklingą prieskonių lagaminėlį. Be jo plovo neparuoši.
Į katilą suberia porą saujų raugerškių uogų, tris žiupsnius indiškų kmynų, kvapiųjų pipirų, druskos ir 600 gramų ryžių. Indą uždengęs dangčiu, įmeta į laužą dar kelias beržo pliauskas.
Ugnies liežuviai jas praryja akimirksniu. Vyras dideliu mediniu šaukštu padaužo puodą. Pagal skambesį matuojamas vandens kiekis. Jei trūksta, o paprastai jo visada trūksta, papildo.
„Nebijokite, jei padauginsite. Vanduo gali išgaruoti pakėlus dangtį. Blogiau bus, jei jo pritrūks ir plovas pradės svilti“, – aiškino A.Boguslauskas ir uždengęs katilą ragino mėgautis vynu.
Vyras patraukė į daržą, kuriame pats augina laiškinius svogūnus, petražoles, kalendras, krapus ir salotas. Prie stalo grįžo su didžiule kvapia puokšte.
Reikia tinkamų ryžių
Plovo ruošėjų ginčų objektu dažniausiai tampa ryžiai. Kokių reikia?
„Ogi tokių, kurie geriausiai sugeria vandenį ir išbrinksta apie 40 procentų. Bandžiau jų ne vieną dešimtį rūšių. Baltų, rudų, stambių, ilgagrūdžių, – vardijo A.Boguslauskas, – tačiau priėjau išvadą, kad genialu tai, kas paprasta.
Lietuvos parduotuvėse dabar yra įvairiausių ryžių, tačiau vieni tinkamesnių yra „Auksiniai“. Nepainiokite su parduodamais labai panašiu pavadinimu „Aukselis“. Pastarieji netinka“.
Jautėsi tarsi aktorius
A.Boguslauskas maistą mėgsta ruošti nuo jaunų dienų. Ypač – plovą. Jo patiekalo ragavę uzbekai nenusivylė. Sakė, jog plovas atitiko jų filosofiją. O tai jau nemenkas pagyrimas. Mat ryžių košę su mėsos gabaliukais gali išvirti kiekvienas.
Po keturių valandų plovo puodas nuo laužo keliavo ant stalo. Kvapus, birus, aromatingas. Visų rankos savaime tiesė lėkštes ir ieškojo šaukštų. Tačiau A.Boguslauskas tuoj puolė aiškinti.
„Laikantis tradicijų, plovą reikėtų valgyti rankomis. Mat pirštuose yra penki jutiminiai centrai, kurie valgymo ceremoniją paverčia ritualu“, – šypsojosi kulinaras ir, nusilenkęs lyg aktorius, po spektaklio išdalijo šaukštus.