Šios tiesos buvo paneigtos Valstybės dieną Šilutės muziejaus kiemelyje. Nors didžiąją jo dalį užima senovinė venterinė valtis ir žūklės rykai, bet prie jų susirinkusieji rinko reprezentacinį senovinį patiekalą ne iš žuvų. Nes niekas jų neatsinešė. Geriausiąjį kulinarinio paveldo patiekalą konkurse teko rinkti iš žymiai šventiškesnių, kuriuos pačios moterys šiai šventei gamino ir dalijo paragauti.
Pirmąją vietą laimėjo Rusnės vandens punšas – iš vandens ir cukraus išvirtas bei portveino vynu ir konjaku pagardintas gėrimas. Diplomą už jį gavo buvusi Šilutės muziejaus fondų saugotoja ir populiarintoja, o dabar Rusnės etnokultūros ir informacijos centrui vadovaujanti Birutė Servienė.
Antroji vieta paskirta Bikavėnų kaimo senųjų tradicijų centro vadovei Marytei Matevičienei už skanų saldų sūrį. Trečioji vieta atiteko vokietei Pinner Čigarač-Peter, iškepusiai puriausią pyragą.
Šišioniškės pedagogė Virginija Būrė, pensininkė Anna Krinicki taip pat susilaukė pagyrų – pirmoji pagamino cibulynę, antroji – pyragą su kriaušėmis, bruknėmis ir ananasais.
75-erių Anna gimė Gnybalų kaime, bet emigravo į Vokietiją 1959-aisiais. Ten ištekėjo, užaugino šešis vaikus, turėjo nuosavą restoraną, bet 1993 metais grįžo atgal į Lietuvą. „ Labai traukė gimtinė. Man sunku buvo vėl lietuvišką kalbą išmokti, bet pavyko ir dabar gerai Šilutė jaučiuosi. Vaikai lietuviškai nemoka, jie liko Vokietija, bet aš laiminga, kai jie atvažiuoja, aplanko, o aš turiu gyvenimo draugas ir jį palepinu savo pyragas“, - žurnalistei kalbėjo švytinti Lietuvos vokietė.
Susirinkusieji į šventę tikėjosi išgirsti apie vagius ką nors naujo iš specialiai pakviesto paskaitininko, mitybos ir kulinarijos eksperto A. Vincento Sako. Bet iki užkimimo valandą šnekėjęs, kelis kartus gerklę suvilgyti kuo nors rengėjų vis prašinėjęs, jis nieko naujo nepasakė. „Pieno dabar nėra, mėsos nėra, net oras chemizuotas“... - juodžiausiu monologu atmosferą nuodijo mitybos specialistas.
Išprususi visuomenė mandagiai tylėjo net kai ekspertas tvirtino, jog tik Šilutės krašte senovėje atsirado ir buvo išpopuliarintas svaiginimosi anodija būdas.
„Tai buvo deficitinis farmacinis eteris, dideliais kiekiais nešamas į carinę Lietuvą iš Prūsijos per sieną. Užlašintas ant cukraus plytelės, jis trumpam apsvaigindavo. Daugeliui pabandžiusiųjų atsirado priklausomybė. Bet ji buvo paplitusi ir Klaipėdos, Pagėgių krašte, taip pat ir apie Tilžę“, - žurnalistei kalbėjo muziejaus direktorė Roza Šikšnienė.
Valstybės dieną muziejaus kiemelyje surengtame kulinarinio paveldo pristatyme ne vienas užsukęs pasigedo neseniai išties pripažintais autoritetais tapusios, pirmąjį Šilutės rajone kulinarinio paveldo sertifikatą gavusios vyndarių šeimos iš Žagatpurvių kaimo.
Lietuvos Kulinarijos paveldo fondo direktorė Birutė Imbrasienė ir Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė birželio 26-ąją Kulinarijos paveldo sertifikatą įteikė „Vyndario Česlovo sodybos“ šeimininkams Tatjanai Jakštienei ir Česlovui Ramoškai.
Jų naminis aviečių , kurias patys augina, vynas šį titulą pelnė ir pirmas šalyje, po šios poros namų stogu pernai buvo įkurta Lietuvos namų vyndarių asociacija ir dalintasi sukaupta ilgamete patirtimi.