Gausiai dekoruotame XIX amžiaus pabaigos istorizmo architektūros statinyje restauruota ir atkurta beveik visa autentiška jo puošyba, fasadai, interjerai su koklių krosnimis, lipdiniais, sienų tapyba, terasiniais laiptais, inkrustuotu skydiniu parketu.
Su paveldu čia dera šiuolaikiškos detalės – vidaus kiemą dengiantis stiklinis stogas, nauji stikliniai tūriai, permatomi apžvalginiai liftai.
„Tai nelengvai pasiektas kompromisas, leidęs suderinti ir verslo interesus, ir išsaugoti paveldą“, – sakė architektas Saulius Misevičius. Jis kartu su kolegomis Tomu Grunskiu, Aušra Kudlaite, Viktorija Makauskaite rengė pastato restauravimo ir pritaikymo projektą.
Ne vienerius metus iš rankų į rankas keliavęs pastatas dabar priklauso Rusijos verslininkų Sergejaus ir Nikolajaus Sarkisovų bendrovei SNS.
Daugiau nei 7 tūkst. kv. m ploto trijų aukštų su mansarda pastate bus prabangios parduotuvės, biurai, veiks restoranas ir kavinė.
Dviejų aukštų mansardoje baigiama įrengti 15 butų.
Po pastatu įrengta ir pirmoji Lietuvoje pusiau automatinė 58 vietų trijų aukštų automobilių stovėjimo aikštelė.
Neperdedant galima teigti, jog šio pastato antrame ir trečiame aukšte esančios nuomojamos biurų patalpos yra vienos prabangiausių Vilniuje.
32 kambariuose restauruota ir atkurta lubų ir sienų tapyba, gipso lipdiniai, juoduoju ąžuolu inkrustuotas skydinis parketas, atstatyta 17 koklinių krosnių.
Pagal išlikusius pavyzdžius atkurti senoviniai langai ir durys, gausiai išpuoštos medį imituojančiais gipso lipdiniais.
Restauruotos net smulkiausios išlikusios detalės – autentiškos langų sklendės bei durų rankenos.
Tačiau ten, kur neišliko nei autentiškų detalių, nei brėžinių, patalpos įrengtos šiuolaikiškai ir paprastai, nebandant nieko imituoti.
Atkurtą paveldą galės apžiūrėti ir visuomenė.
Tokį įsipareigojimą Kultūros paveldo departamentui yra davę pastato savininkai.
Už tinkamą kultūros vertybių restauravimą iš valstybės jie sulaukė 792 tūkst. litų kompensacijos.
Iš viso pastato restauravimo darbai kainavo apie 3 milijonus litų.
Pastato istorija
1764 metais pastatytas pirmasis mūrinis statinys neišliko.
XIX a. viduryje pastatytas dviejų aukštų statinys 1897-1899 m. buvo rekonstruotas į iki šių dienų išlikusį trijų aukštų istorizmo stiliaus gausiai dekoruotą pastatą.
Pagal 1985 m. Paminklų restauravimo instituto parengtą projektą 1989 metais pradėti remonto ir restauravimo darbai, kuriuos vykdė lenkų restauratoriai. 1990 m. darbai nutrūko.
Tyrimai, projektavimas vėl atnaujinti 2002-2005 m., pastato restauravimas ir pritaikymas užtruko trejus metus.
Tačiau labiausiai šis į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašytas pastatas išgarsėjo praėjusiame dešimtmetyje, kai vyko ginčai dėl jo nuosavybės teisių.
Daugiau nei prieš 15 metų teises į šį namą susigrąžinusi emigrantų iš Vilniaus palikuonė Kanados pilietė R.Epštein-Paul jį pardavė bendrovės VAC prezidentui Vladislavui Kliukovskiui.
1994 m. Aukščiausiojo teismo prezidiumas panaikino sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes savininkė nebuvo atsisakiusi Kanados pilietybės.
Tuomet pastato savininke tapo Vilniaus savivaldybė. Bet 1997 m. priimtu įstatymu buvo leista atgauti prarastą turtą ir dvigubą pilietybę turintiems užsienio šalių gyventojams.
Atgavusi namą R.Epštein-Paul jį pardavė verslininkui iš Gruzijos Valerijui Gelašviliui, kuris statinį pardavė dabartiniams jo savininkams broliams S. ir N.Sarkisovams iš Rusijos.