Ką apie pagrindinį 2008 metų vasaros olimpinių žaidynių statinį, jau spėjusį gauti „Paukščio lizdo“ pravardę, mano vienas jo autorių, pasaulyje garsaus Šveicarijos architektų biuro „Herzog & de Meuron“ bendrasavininkis 58-erių Jacques'as Herzogas?
- Netrukus milijardai olimpinių žaidynių žiūrovų žvelgs į jūsų architektūros kūrinį. Galite neabejoti, jog sukūrėte garsiausią pasaulio stadioną. Kur sėdėsite per olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją? – architekto paklausė Vokietijos žurnalo „Der Spiegel“ korespondentas.
- Neturiu supratimo.
Dar prieš kelis mėnesius nežinojome, ar apskritai būsime pakviesti į iškilmes.
- Nejau taip ir manėte? Jūsų naujasis statinys – svarbiausias Kinijos vyriausybės projektas. Stadiono vaizdas jau perkeliamas ant banknotų.
- Niekuomet nekuriame simbolių, bet Pekino stadionas tapo vienu jų. Šis statinys – visų mėgstamas.
O patys kinai stadioną laiko vienu svarbiausių savo kultūros paminklų. Jį galima palyginti su Didžiąja kinų siena.
Taip jie susitapatina su šiuo statiniu, vadina jį „Paukščio lizdu“. Iš esmės dabar jau nebesvarbu, kas jį sukūrė.
- Patarėju pasikvietėte kinų menininką Ai Weiwei, bet jis nenori ateiti į olimpinių žaidynių atidarymą, nes negalįs pakęsti, kaip pats sako, nacionalinio išaukštinimo jausmais persmelktų švenčių.
- Jis taip pat demonstratyviai neateidavo į stadiono statybos aikštelę, nors sunkiai galėjo susilaikyti.
Ai Weiwei labai žavisi projektu. Bet suprantu, kai jis, kritiškai režimo atžvilgiu nusiteikęs menininkas, atsargiai vertina viską, kas galėtų atrodyti kaip vyriausybės politikos parama.
- Šios olimpinės žaidynės yra išskirtinės, nes vyksta Kinijoje, šalyje, dėl kurios režimo netyla ginčai.
Ar užsakymas nebuvo pernelyg viliojantis jau ir dėl to, kad reikėjo apmąstyti moralinius aspektus?
- Tik visiškas idiotas būtų atsisakęs šios galimybės.
Žinau, kad yra architektų, kurie tvirtina, jog niekuomet nesugalvotų statyti Kinijoje.
Tai – atitrūkęs nuo gyvenimo požiūris, arogantiškas elgesys, nesuvokiant ir negerbiant neįtikėtinų kultūrinių laimėjimų, kurių šalis nuolat siekė per pastaruosius penkis tūkstančius metų ir tai daro iki šiol.
- Dėl finansinių sumetimų buvo atsisakyta ištisinio stadiono stogo. Kodėl?
- Planuojant statybas visuomet daromi pakeitimai.
Atsisakyti stogo mums išėjo tik į naudą. Tai, kad visa kita liko taip, kaip nubraižyta stadiono koncepcijoje, atrodo kone pasaulio stebuklas.
- Kaip atrodys architektų biuras „Herzog and de Meuron“ 2030 metais?
- Aš ir Pierre'as (Pierre'as de Meuronas. – Red.) norėtume, kad iki to laiko dar gyventume ir gyvuotų mūsų biuras. Bet tik tuo atveju, jei darbai gerai vyks ir be mūsų. Tai reiškia, kad viso pasaulio jauni žmonės dirbs mums visose pasaulio šalyse.
Būtent skirtingų kartų bendradarbiavimas galėtų būti visuomenės modeliu.
- Ar mąstote istorinėmis kategorijomis? Pasitikite savimi?
- Tik ne tuomet, kai kalbame apie mūsų statinį. Mąstome ne istoriškai, bet žvelgdami iš laiko pozicijų.
Kaip keičiasi architektūra, miestas, gamtovaizdis dabar?
Šie klausimai tiesiogiai susiję su mūsų gyvenimu ir žmonėmis, kurie mūsų suprojektuotus pastatus naudoja savo reikmėms. Visi žino, kaip sunkiai kelią skinasi šiuolaikinė architektūra ir kaip ji vertinama.
Niekada nežinome, kaip visuomenė sutiks suprojektuotus statinius. Tuo labiau neįtikėtina mūsų darbų, kaip „Paukščio lizdo“, sėkmė Pekine. Jį žmonės sutiko džiaugsmingai.
Tokio požiūrio neįmanoma primesti net ir diktatūros valdomoje Kinijoje.
Kaina – ne svarbiausia
* Pekino nacionalinio stadiono dizaino konkursą laimėjęs Bazelyje (Šveicarija) įsikūręs architektų biuras „Herzog & de Meuron“ bendradarbiavo su Kinijos architektūros dizaino tyrimo institutu.
* Į Pekino nacionalinio olimpinio stadiono, kuriame telpa 91 tūkst. žiūrovų, statybą investuota 500 milijonų dolerių (1,1 milijardo litų).
* Maždaug 20 hektarų ploto stadione vyks olimpinių žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijos, lengvosios atletikos varžybos ir futbolo rungtynės, o rugsėjį – kai kurios parolimpinių žaidynių varžybos.
* Pasak Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento Jacques'o Rogge'o, Pekino nacionalinis stadionas gali tapti tokiu žymiu Kinijos simboliu, kaip Sidnėjaus operos teatras Australijoje.