Lyg iš senovinių graviūrų nužengusios gražuolės seserys šios sesijos
metu įdėmiai žvelgė į kitus atkurto japoniško siužeto modelius - ant
akmenų grindinio gyvai kleketuojančius penkis lietuviškus gandrus.
Praėjusį penktadienį profesionalūs dailininkai Žygimantas Augustinas
Mindaugas Bumblys ir Virgilijus Burba senamiesčio kiemelyje žiūrovų
akivaizdoje liejo akvareles, interpretuodami XVIII amžiaus japonų
graviūros meistro Isodos Koryūsai paveikslą „Fazanas vakaro lietuje“.
Neįprastai meno sesijai tinkamą aplinką padėjo sukurti dvi iš Osakos
atvykusios japonės dvynės. Tradiciškai sušukuotos, kimono aprėdytos
seserys žiūrovams priminė tas elegantiškas moteris, kurių grožį savo
kūriniuose subtiliai perteikdavo senieji japonų graviūros meistrai.
Prisiminę Japonijos vaizduojamosios dailės kūriniuose dažnai sutinkamas
pilkąsias gerves akcijos rengėjai buvo užsimoję ir jas atsigabenti į
atvirų Meno dirbtuvių kiemelį. Tiesa, vėliau šios minties atsisakyta -
mat Lietuvoje nykstančios gervės įrašytos į Raudonąją knygą.
Ant pakylos tarp minkštų pagalvėlių įsitaisiusios japonės pozuotojos
mįslingai žvelgė į lietuviškus gandrus. Ištrūkę iš aptvaro dar
nemokantys skraidyti paukščiai iš pradžių blaškėsi, o vėliau nurimę
vaikštinėjo po grindinį, džiugindami jaunuosius dailės gerbėjus.
„Gandrus mums paskolino vienas savo namo sode privatų zoologijos sodą
įkūręs klaipėdietis. Jis globoja žmonių atneštus iš lizdų iškritusius
laukinius paukščius“, - pasakojo akcijos sumanytojas Klaipėdos kultūrų
komunikacijos centro vadovas Ignas Kazakevičius.
Pirmą kartą neįprastoje aplinkoje kūrę grafikai V.Burba ir M.Bumblys
prisipažino, jog liejant akvareles buvo sunkiausia užfiksuoti judančius
objektus - nuolat kleketuojančius, sparnus kilnojančius gandrus.
Ž.Augustėnas tokiose meno akcijose jau dalyvavo. Labiau patyręs
vilnietis mikliai darbavosi teptuku palinkęs prie grindinio. Tarsi
stutulos sustingusios pozuotojos tik mirksėjo akimis. Per kelias
valandas trūkusį seansą dailininkai nuliejo ne vieną akvarelę.
Japonijos menas neįsivaizduojamas be subtiliaus moters paveikslo. -
IX-XVIII amžiais paplitusiose vyšnios medžio graviūrose elegantiškos
gražuolės buvo vaizduojamos gamtos fone mįslingai stebinčios paukščius,
augalus, besikalbančios, grojančios muzikos instrumentais.
Sesijai pasirinktas garsus I.Koryūsai raižinys, kuriame geiša ir jos
tarnaitė lietingą vakarą įdėmiai stebi paukštį. Šis menininkas savo
kūriniuose mėgdavo vaizduoti fazanus, ilgauodeges papūgas, geišas,
kurias japonai tais laikais ir dabar tapatina su meno kūryba.
Žymiausi Japonijos dailininkai Suzuki Haronubu, Kitagava Utamoru, Torii
Kiyonaga, įkvėpti vylingo moterų grožio, savo raižiniuose plastiškomis
linijomis filosofiškai apibendrindavo to meto buities siužetus.
Prie atviros meno akcijos mielai prisidėjusi Kaune jau metus veikiančio
Japonijos kultūros centro „Tsuru“ vadovė kaunietė Augustė Juraškaitė
mano, jog tokie renginiai atveria vartus į daugeliui lietuvių vis dar
menkai pažįstamą Tekančios Saulės šalies kultūrą.
A.Juraškaitė su pagalbininkėmis pozuotojas sušukavo pagal japonų
tradicijas. Jos buvo aprengtos kimono iš kaunietės kolekcijos. Tris
valandas trūkusi pasirengimo sesijai procedūra irgi buvo atvira -
žiūrovai galėjo stebėti, kaip dvynės puošiamos ir grimuojamos.
Viešos tapybos sesiją po atviru dangumi stebėjo pusšimtis kiemelyje ant
kėdžių susėdusių žiūrovų. Per pertraukas menininkai, trumpam atitrūkę
nuo spalvinamų lakštų, rasdavo laiko pabendrauti su žiūrovais. Žmonės
klausdavo, kaip jie dirba, kokias mintis stengiasi perteikti.
„Norime įrodyti, jog ne tik muzikos koncertai, teatrų pastatymai, bet ir
vaizduojamosios dailės seansai gali būti tokie pat vieši ir atviri. Per
sesijas Meno kiemelyje žiūrovai savo akimis pamato, kaip gimsta dailės
kūriniai“, - projekto prasmę aiškino I.Kazakevičius.
KKKC vadovas neatmeta, jog žiūrovams už galimybę pamatyti viešoje
erdvėje dirbančius iškiloius tapytojus, keramikus, grafikus, pabendrauti
su jais ateityje irgi reikės mokėti: „Žmonėms teks pirkti bilietus kaip
tai jie daro norėdami patekti į populiarių dainininkų koncertus“.
Prieš metus KKKC pirmąkart pakvietė menininkus į senamiečio kiemelį
viešai tapyti žinomų siužetų, savaip juos interpretuoti. Scenas įkūnija
gyvi modeliai - muzikantai, šokėjai, aktoriai, madų agentūrų atstovai.
Menininkams jau pozavo Antikos dievą Dionizą su vyno taure rankoje
vaidinęs Klaipėdos dramos teatro aktorius su drauge bakchante - madų
dizainere. Biblinius personažus vaidino uostamiesčio mokyklų studentai.
Akcijų dalyviai paprastai nežino, kokie siužetai laukia. Pasitaiko ir
šiurpiu natūralizmu dvelkiančių scenų. Kartą reikėjo nutapyti raudono
audeklo fone ant kablio kabojusią krauju pasruvusią jaučio skerdeną.
Atvirose sesijose dalyvavę žinomi menininkai Svajūnas Armonas, Aleksas
Andriuškevičius, Ernestas Zacharevičius, Rytis Martinionis, Virgis
Viningas, Gintaras Janonis, Violeta Juodzevičienė, Romas Klimavičius,
Edvardas Malinauskas, regis, liko patenkinti tuo, ką sukūrė.
Ne tik viešai nutapytų paveikslų kolekciją, bet kūrybos procesą, žiūrovų
nuotaikas atspindinčias nuotraukas bei kino filmus projekto sumanytojai
vėliau ketina eksponuoti ir kitose Lietuvos meno galerijose.