Blyneliai: karališki, dieviški, pasakiški

Parengė Jolanta Zabarauskienė („Geras skonis“)
Apvalus kaip saulė, didelis kaip saulė, karštas kaip saulė – taip blynus apibūdindavo mūsų senoliai. Tai vienas seniausių apeiginių sakralinių pagonių valgių, kepamas palydint žiemą.
Per Užgavėnes net buvęs paprotys blynais padabinti medį, o kepant blynelį pamėtėti link dangaus. Tai simbolizavo po žiemos artėjančią šilumą ir padėką saulei. Gardūs, mezginiuoti, traškūs ir daugelyje pasaulio šalių mėgstami blyneliai.
Lietuviški
Anksčiau blynų tešlos ruošimas buvo laikomas ritualiniu veiksmu, apgaubtu paslapties. Šeimininkės įsigudrindavo ją ruošti neįprasčiausiose vietose, kad niekas nematytų – prie ežero ar upės, vėlyvą vakarą skaidrioje mėnulio šviesoje...
Blynai buvo kepami per visą keptuvės dydį ir patiekiami su įvairiausiais padažais. Atsimenu, kaip vaikystėje močiutės iškeptus blynus imdavome rankomis, mirkydavome gardžiame tirpintame svieste ir valgydavome... Argi ne smagu?
Blyno skonis priklauso nuo to, iš ko paruošta tešla. O jos pagrindinės sudedamosios dalys yra keturios: miltai, skystis, kiaušiniai ir raugas. Dažniausiai tešla maišoma iš kvietinių miltų, bet galima rinktis ir kitokius – kukurūzų, grikių, miežių, avižų, ryžių ir t. t. Į tešlą galima pilti pieno, grietinėlės, rūgpienio, jogurto, vandens (gazuoto, paprasto ar gaivaus šaltinio), sulčių, giros ar alaus... Net kiaušinius galima įmaišyti įvairiai – įmušti į tešlą, atskirai išplakti baltymus, trynius išsukti su druska ar cukrumi... Net ir nuo mažos smulkmenos priklauso blynų skonis, kvapas, purumas.
Nenusakomą malonumą suteikia ir skaniausi padažai. O lietuviai jų žinojo gausybę. Tai įvairiai paruoštas sviestas, grietinė, spirgai, svogūnai. Užpilai, paruošti iš žuvų, mėsos ar daržovių. Taip pat ir saldūs priedai – uogienės, vaisių košės, šviežių vaisių tyrės, uogos, paskanintos cinamonu ir cukrumi ar smulkiai pjaustyti vaisiai...
Nuo seno lietuviai kepdavo ir blynelius. Jiems tešla ruošiama daug skystesnė ir iš jos kepami lietiniai, vėliau jie su įvairiausiais įdarais sulankstomi ar susukami ir apskrudinami. Dažniausiai skrudinami svieste, prieš tai dar galima apvolioti džiūvėsėliuose, kiaušinių plakinyje ar net kapotuose riešutuose... Ir prieš skanaujant apipilami padažu.
Anot kulinarijos eksperto Vincento Sako, fantastiškai gardžiais blyneliais būdavo vaišinami grafų Tiškevičių svečiai, o pati šeimyna jais mėgaudavosi vos ne kasdien. Prie jų būdavo patiekiama kvapios mėtų arbatos su pirmuoju sodų medumi.
Prancūziški
Sakoma, kad prancūzų piligrimai išmoko kepti blynelius lankydamiesi Romoje. O vėliau jie tapo populiarūs visuose Prancūzijos regionuose.
Apie vienus iš garsiausių prancūziškųjų blynelių Suzette sklando įvairios legendos. Viena iš jų susijusi su aktorės Suzanne Reichenhurg (1853–1924) vardu. Pati populiariausia romantiška istorija – apie aktorę ir teatro virėją Josephą, kuris ir sukūręs saldžių lengvų mažyčių blynelių receptą specialiai aktorei Suzanne, kuri kiekvieną vakarą vaidindama vienoje pjesėje pagal scenarijų buvo priversta valgyti blynelius.
Kita versija skelbia, kad šiuos gardžiuosius blynelius atsitiktinai pagamino keturiolikmetis padavėjas Henri Carpentier. 1895 m. Monte Karlo kavinėje „Cafe de Paris“ jis ruošė desertą Velso princui – būsimajam Anglijos karaliui Edvardui VII, kurio palydoje buvo jauna mergina vardu Suzette. Paties princo pageidavimu, blyneliai buvo pavadinti Suzette šios merginos garbei.
Jei susigundėte patys pasigaminti šių blynelių, jums reikės 100 g kvietinių miltų, žiupsnelio druskos, 200 ml pieno, 3 kiaušinių, 1 šaukšto sviesto, 1 šaukšto cukraus, sviesto kepti. Padažui reikės 100 g sviesto,100 g cukranendrių cukraus (gali būti ir paprastas), 150 g apelsinų sulčių (dviejų apelsinų), 2 šaukštų smulkiai tarkuotų apelsinų žievelių, 1 šaukšto smulkiai tarkuotų citrinų žievelių, 3 šaukštų apelsinų likerio Grand Marnier, 2 šaukštų konjako. Kaip gaminti? Dubenyje išmaišykite persijotus kvietinius miltus su žiupsneliu druskos, suplaktais kiaušiniais ir trupučiu šilto pieno, tada supilkite likusį pieną, cukrų, įdėkite ištirpinto sviesto ir suplakite plaktuvu. Blynelių tešlą palaikykite šiltai uždengtą 20 minučių. O tada jau galite kepti. Pasiruoškite ir padažą. Pakaitinkite keptuvėje sviestą, cukranendrių cukrų, apelsinų sultis, nuo jų ir vienos citrinos nutarkuotą žievelę ir apelsinų likerį. Į paruoštą padažą keptuvėje sudėkite keturlinkai sulenktus blynelius ir truputį pakaitinkite. Belieka paskutinis labiausiai žavintis maisto ruošimo procedūros, kai į įkaitintą keptuvę įpilama alkoholio, kad šis sukeltų liepsnas (pranc. flambe), akordas – kelis šaukštus konjako užpylę ant blynelių, juos uždekite.
Prancūzai blynelius dažniausiai vadina crepes. Nuo tradicinių blynelių jie šiek tiek skiriasi – yra lengvesni, plonesni ir dažniausiai patiekiami su saldžiais ir pikantiškais įdarais. Jie gali būti uždengti, susukti, sulankstyti su vaisiais, mėsa, daržovėmis arba sūriu. Dažnai gardinami padažais ir gali būti patiekiami kaip užkandis, pagrindinis patiekalas ar desertas. Prancūziški lietiniai dažniausiai gaminami šiek tiek sudėtingiau nei tradiciniai blyneliai. Labai svarbu, kad jų tešla būtų vienalytė ir skystesnė, primenanti tirštą kremą. Juos gaminant dažniausiai naudojami plaktuvai. Be to, tešlą apie dvi valandas reikia palaikyti šaldytuve. Jei tešla per daug sutirštėja, galima įpilti truputį vandens. Prancūziški lietiniai kepami specialiose negiliose apskritose keptuvėse.
Rusiški
Rusai taip pat mano, kad blynai – jų nacionalinis patiekalas. Anot rusų istorikų, mieliniai blynai pradėti gaminti maždaug 1005–1006 metais. Taigi prieš dvejus metus blynai šventė tūkstančio metų gimtadienį. Manoma, kad blynų ištakos susijusios su avižiniu kisieliumi, kurį kažkas sumanė pašildyti ant ugnies ir pamiršo. Taip buvo iškeptas pirmasis blynas, vėliau labai pamėgtas patiekalas, kepamas rusiškose krosnyse. Nuo seniausių laikų rusai gamino blynus ne tik iš avižinių miltų, bet ir iš kviečių, ryžių, grikių, mėgdavo ir miltų derinius. Blynus skanino įvairiausiais prieskoniais, ypač mėgstami pagardai – svogūnai, mėsa, žuvys, grybai, kiaušiniai. Taip pat naudojo varškę ir miško uogas. Prie blynų patiekdavo sviesto, juodųjų ir raudonųjų ikrų, sūdytų žuvų, silkių, grietinės arba uogienės. Šiais laikais įdarų įvairovė dar gausesnė – blynai mėgstami su įvairiausiais paštetais, krevečių sviestu, tarkuotu sūriu ar kondensuotu pienu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.