– Galbūt dėl to, kad sodybos prie ežerų jau seniai turi šeimininkus arba jos labai brangios, o žmonės nori ramybės ir vandens gaivos teikiamų malonumų. Ne visus tenkina karštomis vasaros dienomis perpildyti paežerių paplūdimiai, todėl sodybų savininkai investuoja ir įsirengia nuosavus vandens telkinius.“
Kodėl dumblėja vanduo?
Ar vandens telkinys šeimininkui suteiks džiaugsmo, ar rūpesčių ir nemažai išlaidų? Tai priklauso nuo to, kaip kūdra ar tvenkinys bus įrengtas, ar teisingai suformuota ekosistema (vandens telkinyje gyvenančių organizmų visuma kartu su abiotinėmis sąlygomis: vandeniu ir gruntu ir kt.), ar gerai prižiūrimas vandens telkinys. Iškasus kūdrą dar nereiškia, kad joje bus geros kokybės vanduo, bus matyti akmenuotas dugnas, blizgės plaukiojančios žuvytės, o ir patiems bus malonu joje maudytis. Deja, gana dažnai ši svajonė ir lieka tik svajone.
Tvenkiniai ar kūdros uždumblėja dėl jame tirpstančių molio dalelių: tuomet vanduo nusidažo ruda šokoladine spalva. Nuo molio sudėties vanduo gali būti drumzlinai baltas. Žalią spalvą vandeniui suteikia žydintys dumbliai, kurių pagausėja dėl pernelyg didelio maisto medžiagų kiekio vandenyje. Durpynuose vanduo bus rudas, tačiau telkinio vanduo sudrumzlėja ir dėl žuvų, ir dėl naminių paukščių (ančių bei žąsų) veiklos. Tokiame vandenyje nemalonu maudytis, vandens telkinys praranda estetinę išvaizdą. Nukenčia ir žvejyba, nes vanduo nepraleidžia saulės spindulių, telkinyje mažėja maisto medžiagų kiekis ir kai kurių rūšių žuvys nebeišsimaitina.
(Jei ant molingo dugno pilama skalda ar žvyras, molis vis tiek tyžta ir akmenėlius praryja.) Karpiai neršto metu taip pat drumsčia vandenį, nuolat pliuškendamiesi ir knaisiodamiesi dugne. Tai paskatina ant dugno esančių dirvožemio dalelių tirpumą, kenkia seklių vietų augalams, kurie apsaugo krantus nuo vėjo sukeltų bangų. Naminiai paukščiai irgi lesa krante augančias žoles, o tai gali sukelti šlaitų eroziją.
Dažnai pagrindine dumblino vandens priežastimi tampa įtekantis vanduo, ypač jei tvenkiniai pasipildo gruntiniu vandeniu.Todėl visuomet būtina iškasti durpes, negalima užlieti ploto, kur auga medžiai su krūmais. Jų liekanos pūva ir naudoja vandenyje likusį deguonį, tuomet teks dažnai valyti tvenkinį.
Kita vertus, telkinio vandens skaidrumas priklauso nuo to, kaip iškasta kūdra, kaip sukurta jos aplinkos ekosistema, ir kaip ji prižiūrima, nes vandens atnaujinimas yra svarbiausia tvenkinio grožio sąlyga.
Perkant sodybą su tvenkiniu ar kūdra reikėtų atlikti tvenkinio vandens tyrimus, jei dar nematyti užžėlimo ar kitų eutrofikacijos (vandens telkinių praturtinimas organinėmis ar mineralinėmis maisto medžiagomis) požymių. Tuomet bus aiški vandens telkinio valymo sąmata: gal pakaks įveisti atitinkamas žuvis, kurios pašalins dalį augalų.
Kaip išvalyti uždumblėjusį kūdros vandenį?
Užuot kovojus su kūdros užžėlimu, uždumblėjimu, vandens drumstumu bei „žydėjimu“, reikėtų išsiaiškinti ir panaikinti jų priežastis. Tada kūdros ekosistema bus stabili ir pati palaikys gerą vandens kokybę be papildomų investicijų.
Pasak A. Balevičiaus, pirmiausia būtina sustabdyti maisto medžiagų patekimą į vandenį iš dirbamų laukų, fermų, žinoti, iš kokios teritorijos į jį suteka lietaus ar polaidžio vanduo, plukdantis šiukšles ir grunto sąnašas. Šį vandenį reikia nuleisti šalia telkinio, kad jis į tvenkinį papultų per pakrantės dugną.
Be to, kuo gilesnė kūdra, tuo daugiau galimybių gerai vandens kokybei išsilaikyti. Ir kuo daugiau vandens, tuo lengviau palaikyti biologinę pusiausvyrą, nes vandens telkiniui praturtėti maisto medžiagomis reikia gero apšvietimo ir šilumos. Svarbu ir vandens pH. Jei bent vienos sąlygos nėra, eutrofikacijos procesas vyksta nevisas.
„Valdų savininkai turėtų žinoti, jog iškasus kūdrą apie porą metų vanduo bus drumzlinas, nes turi susigulėti dugnas, palaipsniui pasikeisti vanduo, bet jei yra prietaka, vanduo nuskaidrėja greičiau“, – pasakoja mokslininkas A. Balevičius. Cheminės ar biologinės priemonės kartais tik sumažina vandens uždumblėjimą ar „žydėjimą“, t.y. trumpam laikui sumažina ar pašalina kūdros eutrofikacijos pasekmes (vanduo bus skaidrus laikinai, kol veiks bakterijų masė ar algicidai). „Aš esu prieš chemikalų naudojimą natūraliuose ar pusiau natūraliuose vandens telkiniuose. Algicidus ar koaguliantus galima vartoti tik tada, kai nebeveikia kitos priemonės, o kūdros ekosistemos būklė tokia, kad gali sunykti ką tik suleistos žuvys, – teigia A. Balevičius. – Tačiau ir šiuo atveju chemines priemones reikia naudoti labai atsakingai, vadovaujantis principu „svarbiausia nepakenkti“.
Neutralesnis būdas uždumblėjimui panaikinti yra inaktyvuotų bakterijų masė. Jos parduodamos prekybos centruose ir per trumpą laiką gali praskaidrinti kūdros vandenį, perdirbdamos jame esančias organines medžiagas. Tačiau po kiek laiko bakterijos žūsta, todėl šią valymo procedūrą reikia kartoti 3–4 kartus per vasarą.
Jei kūdra didesnė, ši priemonė bus brangoka. Mokslininkas teigia, jog biologinės priemonės esti mažiau pavojingos ekosistemai, tačiau norint, kad vandens kokybė būtų kuo ilgiau geresnė, jas reikia naudoti saikingai, pritaikyti konkrečiam vandens telkiniui pagal jo hidrochemines sąlygas, uždumblėjimą, mitybos bazę ir kitus faktorius.
Daug kam gal pasirodys ir netikėta, tačiau sodybų kūdrose veisiami karpiai dėl savo mitybos būdo drumsčia vandenį, pakelia nuo dugno dumblą ir sukelia vandens žydėjimą. Taigi tenka rinktis: skaidrus vanduo maudynėms ar karpių žūklė nuosavame kieme.
Apsaugo krantai ir augalai
Iškastą žemę geriausia išsklaidyti aplink vandens telkinį. Tačiau per arti išstumdytoms durpėms ar dirvožemiui mineralizuojantis kartu su paviršiniu vandeniu maisto medžiagos patenka į kūdrą ir skatina augti vandens augalus. „Todėl gruntą reikėtų supilti už jau suformuotos kūdros prietakos, kad paviršinis vanduo nepatektų į telkinį ir nepablogintų vandens kokybės. Kitas būdas apsaugoti kūdrą nuo paviršinio vandens – stabilizuoti dirvos eroziją. Tam reikia normalaus nuolydžio šlaitų ir iš karto sutvirtinti jų gruntą: apsėti žole, užkloti specialiais tinklais ar velėna“, – sako A. Balevičius.
Krantus reikia užsodinti atitinkama augalija. Paprastose kūdrose mokslininkas rekomenduoja auginti natūralias, visuose Lietuvos ežeruose sutinkamas nendres, nendrinius dryžučius, ajerus, duonius, strėlialapes papliauškas, lūgnes, vandens lelijas ir t.t. Sodinant augalus kūdroje svarbu jiems sukurti panašias augimo sąlygas kaip ir ežere (gruntas, augimo gylis ir t.t.). Norintieji paįvairinti savo kūdrą gali pasodinti raudonžiedžių vandens lelijų, kuriomis prekiauja specializuotos firmos.
Tačiau šie augalai gerokai lepesni, žiemai juos reikia ištraukti iš kūdros ir laikyti rūsyje. Augalai bus niša žuvims veistis ir pasislėpti, tačiau krioklys su smarkia vandens tėkme gali nuo dugno pakelti smulkias molio daleles ir drumsti vandenį. Ir dar reikia žinoti, kad varlės – neatsiejama kūdros dalis.
Kita būtina kūdros augalijos priežiūros sąlyga: kai rudenį žalioji augalų masė miršta ir yra, dugnas užsiverčia dumblu, todėl idealu, kad augalai būtų nušienauti, o ne pūtų. Šienauti nendres ir meldus galima ir ant ledo, o paskui jų šiaudai išnešami nuo kūdros pakrantės. Nepamaišys kūdros įvaizdžiui ir viena kita švendrė, tik ir jas reikia laiku nušienauti – spalį, kai pradeda plėstis burbuolių žiedynai. Švendrių lapai rudenį greitai sukrinta į vandenį ir pradeda pūti. Suvešėję kūdrų augalai užima 20–60 proc. ploto, tad didžiąją šaknų dalį reikia atkirsti nuo motininio sąžalyno ir išrauti.
Pasak A. Balevičiaus, jis susiduria su daug problemų, kurių vandens telkinių savininkai patys išspręsti negali. Vieni telkiniai „žydi“, kiti būna uždumblėję, trečių vanduo susidrumsčia maudantis, mat iš dugno kyla molis. Tačiau beviltiškiausioje padėtyje atsiduria savininkai, kai koks nors ekskavatorininkas atvažiuoja per kaimyno pievą ir pigiai iškasa kūdrą priesmėlio ar net smėlio grunte. Tokioje kūdroje suformuoti vandenį sulaikantį sluoksnį paprastai būna daug brangiau, nei iškasti kūdrą kitoje vietoje.Tuomet belieka žmogų paguosti ir patarti ieškoti „pigaus“ buldozerio kūdrai užstumdyti.
„Prieš projektuodami kūdrą užsakovui patariame atlikti geologinius tyrimus. Į šiuos tyrimus investuoti pinigai suteikia garantiją, kad kūdroje visada bus vanduo, o jei jau yra vandens, visa kita padaroma nesunkiai ir nebrangiai“, – aiškina UAB „Senasis ežerėlis“ direktorius A.Balevičius susidariusių problemų priežastis.