Šiandien JAV beveik 40 proc. gyventojų skanauja šį gėrimą, o Lietuvoje jis, ko gero, taip pat užima pirmąsias vietas populiarumo reitinguose. Tačiau pastebima ryški tendencija – vartotojams reikalaujant naujovių, vis dažniau parduotuvėse galime rasti netradicinių kategorijų alaus, kuris neretai nurungia įprastas alaus rūšis.
Stiprios lengvo alaus pozicijos
Puikiai žinome, kad tokios šalys, kaip Didžioji Britanija, Vokietija, Belgija, Čekija, turbūt ir Lietuva, gali būti vadinamos alaus kraštais – čia šis gėrimas turi gilias gamybos ir vartojimo tradicijas. Vienose šalyse jis gaminimas tradiciškai stipresnis, kitose – silpnesnis, tačiau tik, palyginti, neseniai atsirado ir sparčiai savo pozicijas stiprinti ėmė vadinamasis lengvas alus (angl. light beer). Pristatytas rinkai 1970-aisiais jis pakankamai greitai patraukė vartotojus neapsunkinančiu, švelniu ir gaiviu skoniu. Toks alus itin išpopuliarėjo tokiose naujosios tradicijos alaus šalyse, kaip JAV, Kinija, Japonija, Indija. Šiandien lengvas alus pardavimais neretai lenkia tradicinį alų.
Naujosios tradicijos gamintojai nevengė eksperimentuoti, todėl būtent čia gimė kai kurios įdomiausios lengvo alaus kategorijos. Viena jų – „dry“ (liet. sausas) alus. Pirmąjį šios kategorijos alų pagamino Japonijos alaus darykla „Asahi“ dar 1987 m., kuri galėjo ploti rankomis – sausas alus sudarė net 33 proc. visų tų metų pardavimo pajamų, o vietoje tikėtų 1 mln. barelių buvo parduota 13,5 mln. Tokia netikėta sėkmė sauso alaus pardavimus Japonijoje lydi iki šiol, šios kategorijos alus imtas gaminti ne tik „Asahi“ konkurentų „Kirin“, „Sapporo“, „Santory“, bet ir Šiaurės Amerikos aludarių.
Sakoma, kad visa paslaptis – fermentacijoje. Sauso tipo alus ilgiau ir kruopščiau fermentuojamas, sumažinant cukraus kiekį ir gaunant lengvesnį ir sausesnį nei įprastinio alaus skonį. Alaus ekspertai mano, kad tokios kategorijos gėrimo atsiradimą sąlygojo ne vien technologinės naujovės, bet ir pasikeitęs gyvenimo ritmas – greitėjant tempui, ieškoma lengvų ir „neįpareigojančių“ gėrimų, tad dažnai atsisakoma tradicinio alaus, kurio vartojimą dažniausiai lydėdavo ir tam tikri socialiniai ritualai (festivaliai, priklausomybė nuo metų laiko ir pan.).
Ar tikrai alus?
Stipraus alaus mėgėjai turi posakį: „Ne viskas yra alus, kas alumi kvepia“. Todėl šiandien sparčiai populiarėjančių alaus kokteilių jie, ko gero, alumi nepavadintų. Nepaisant to, užsienio spaudoje dažnai teigiama, kad kokteiliai neabejotinai bus lengvųjų alkoholinių gėrimų rinkos lyderiai ateityje. Alaus kokteiliai gaminami iš vadinamosios alaus bazės – pamatinių sudedamųjų dalių, naudojamų alaus gamyboje, – tačiau jų gamybos procesas ir naudojamos technologijos yra kitokios. Manoma, kad tokie kokteiliai pasirodė dar XVII a. Didžiojoje Britanijoje, kur alus buvo pagardinamas imbiero limonadu ar saldžiu citrinų gėrimu. Šiandien skonio eksperimentų laukas kur kas platesnis – alus maišomas ne tik su įvairiomis sultimis, sirupais, bet ir kitais alkoholiniais gėrimais (dažniausia likeriais ar kitais stipriaisiais gėrimais).
Ne mažiau populiari ir lietuvio skoniui dar nežinoma kita naujovė – vadinamasis trečiasis alus (angl. third beer), pasirodęs rinkoje tik 2004-aisiais. Tai gėrimas, gaminamas remiantis alaus technologijomis ir gamybos taisyklėmis, tačiau jo pagrindą sudaro ne salyklas, o tokios alternatyvios medžiagos, kaip sojų ar pupelių proteinas, arba sojų peptidas. Gamintojams tokio alaus gamyba itin paranki – dėl alternatyvių žaliavų naudojimo jo gamybos kaštai itin maži. O štai vartotojus toks alus žavi lengvu ir gaiviu skoniu. Ekspertų teigimu, būtent tokiomis savybėmis pasižyminčios alaus rūšys šiandien patraukliausios pirkėjams.
Su viskuo ir prie visko
Jei žvelgtume ne vien į alkoholinių gėrimų rinką, galima pastebėti, kad alus išties yra universalus produktas. Gerai žinomas jo naudojimas gaminant įvairius patiekalus – padažus, kepsnius, net saldumynus. O ir lietuviai mėgsta alumi pašlakstyti ant grotelių vasarą kepamą mėsą. Panaršę internete rastume ir ne vieną alaus pyrago receptą. Nereikėtų vengti ir alaus maišymo su įvairiomis sultimis, sirupais, likeriais bei kitais gėrimais. Nors pirma mintis apie alų, kaip kokteilio sudedamąją dalį, galbūt ir neatrodo patraukli, tačiau tokie kokteiliai gali išties nustebinti savo neįprastu, bet tikrai neprastu, skoniu.
Be abejo, nereikia manyti, kad tradicinis alaus ir keptos duonos ar, priešingai, rafinuoto stipraus ir sodraus skonio alaus kultas išnyks – jo mėgėjų visada atsiras. Bet akivaizdu, kad naujovių troškuliui persmelkiant šiandienos visuomenę, išradingiems ir eksperimentuoti nebijantiems alaus gamintojams rinka atveria neribotų galimybių, o vartotojams – kaip niekada margaspalves parduotuvių lentynas.