Namelis vis dar primena tipišką Ardėnų kalnynų trobelę. Tačiau buvę tuštoki kambariai dabar užpildyti P.Goosenso dvasia: cigarų saugykloje – daugiau kaip šimtas rankų darbo cigarų (iš asmeninės 10 tūkst. cigarų kolekcijos), lentynose – per penkiasdešimt rūšių viskio, spintelėse – apie septyniasdešimt rūšių arbatos...
„Hof van Cleve“ – tai gražus, rafinuotas ir modernus restoranas, įsikūręs tradiciniame ūkininkų namelyje. Restorano valgomasis labai nedidelis – kambarėlyje žemomis lubomis telpa apie dvidešimt svečių. Prieš pradedant skanauti kulinarinius šedevrus, galima pasimėgauti aperityvu jaukioje lauko terasoje. Restorano viduje dominuoja šviesios spalvos, daugiausia balta, kurios vientisumą atsveria sieninė puošyba su moderniais paveikslais, tapytais šiuolaikinių belgų menininkų.
P.Goosensas ir jo virtuvė
P.Goosensas laikomas geriausiu virtuvės meistru Belgijoje. Pirmąją įtakingojo „Michelin“ gido žvaigždutę jis gavo praėjus vos dvejiems metams po restorano „Hof van Cleve“ atidarymo, o trečioji žvaigždutė jam buvo įteikta 2005 metais. Tad kulinarinio pasaulio laipteliais aukštyn šis žmogus lipo gana sparčiai. Beje, visoje Europoje yra mažiau nei penkiasdešimt restoranų, pagerbtų trimis „Michelin“ žvaigždutėmis.
Pagrindinis „Michelin“ gido konkurentas „Gault-Millau“ P.Goosenso restoraną išrinko geriausiu restoranu Belgijoje, jau penktus metus įvertindamas šią vietą vienais aukščiausių balų – 19,5 iš 20.
P.Goosensas mėgstamas dėl trijų priežasčių. Visų prima gerai žinoma, kad jis laisvai kalba įvairiomis kalbomis. Pagal šį kriterijų atrenkami aptarnaujamojo personalo darbuotojai, tad restorane visados galima laisvai susikalbėti flamandų, anglų, prancūzų, vokiečių ir kitomis kalbomis.
P.Goosensas taip pat gerbiamas dėl to, kad restoranas „Hof van Cleve“ laikosi nacionalinių tradicijų, kurios šalyje po truputį nyksta. Garsieji flamandų lininiai audiniai ir nėriniai pralaimi kovą su pigesnėmis importinėmis prekėmis, tačiau jie niekada neišnyks nuo šio restorano stalų. Ir pagaliau P.Goosensas garsėja kaip kilnus, paprastas ir visuomet linksmas virtuvės meistras.
Jo patiekalai kūrybiški, žadinantys skonio jusles ir kviečiantys susipažinti su naujomis spalvomis. Į akis iš pradžių krinta P.Goosenso preciziškumas ir prabangi bei ištaiginga virtuvė, besiremianti jo gimtųjų žemių – Flandrijos provincijos ir pamėgtos Šiaurės jūros – tradicijomis. Prašmatnus ir restorano patiekalų aprašymas: Simentalių mėsos muštinis su druskos šerkšnu ir šviežiais kopūstėliais, pagardintas trumais bei salierų kremu, ir kepta duonelė arba Traški ėriukų krūtinėlė su lakštinių apkepu, ištirpintu ančių kepenėlių paštetu, špinatais ir jūrų sraigėmis.
Pietūs čia tarsi vaikščiojimas po turgų, renkantis šviežius sezoninius produktus. Tokį įspūdį sudaro ne tik patiekalai, bet ir vieta, kurioje įsikūręs restoranas, – aplinkui ūkininkų dirbamos žemės, auginami vaisiai, daržovės, o šalia įsikūręs Kreishautemo miestelis, vietinių vadinamas Belgijos kiaušinių sostine...
P.Goosensas yra ne tik garsus virtuvės meistras, bet ir geras vyno žinovas. Virtuvės meistro domėjimąsi vynu atspindi restorano „Hof van Cleve“ vyno kolekcija – galima rinktis daugiau nei iš 1 200 rūšių vyno, o pats vynraštis, kurį sudaro 72 puslapiai, maloniai nustebina svečius ir verčia prisiminti žinias apie vyno derinimą su maistu.
Virtuvės meistro mintys
„Flandrija – tai mano šalis, vieta, kur gimiau, kur norėjau įsikurti ir dirbti mėgstamą darbą. Šioje vietoje aš susijungiau su aplinka – tai žemė, kurią vietiniai gyventojai jaučia rankomis, dirva, kurią jie prižiūri jau daugelį metų, stengdamiesi, kad ji būtų derlinga. Akivaizdu, kad mes, virtuvės meistrai, be produktų esame niekas, todėl turime gerbti laukuose dirbančius žmones, – teigia P.Goosensas.
– Vietiniai žmonės valgydami mirko šviežios duonos gabaliukus į karštos kavos dubenėlius. O ant duonos užteptas sviestas, ištirpęs karštame gėrime, suformuoja mažus žiedelius tuose dubenėliuose…
Šis vaizdinys giliai įstrigęs man į atmintį. Puikiai prisimenu ir tą vaizdą, kai kaimo žmonės, dienai besibaigiant ruošdamiesi paskutiniam darbo etapui, valandėlei atsikvėpdavo ir valgydavo užkandžius…
Tad įžengus į mano restoraną viskas prasideda ta pačia kasdiene ceremonija – atnešama sviesto, duonos ir pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus.“
„Duonai aš skiriu labai daug dėmesio“
„Esu ragavęs įvairios duonos, skirtingų formų ir skonių, iškeptos įvairiose pasaulio vietose. Duonai pagaminti užtenka miltų, vandens ir druskos. Šios sudedamosios dalys kartu sukuria tobulą darną ir visa kita tampa nereikalinga“, – teigia virtuvės meistras, tradiciniam duonos ragavimui prieš valgį skiriantis itin daug dėmesio. Taip šis virtuvės meistras pabrėžia priklausymą nuo paprastų ūkininkų, suteikiančių jam galimybę kulinarinius šedevrus kurti iš šviežių produktų.
Kulinarija ir menas
„Lankytis muziejuje ir grožėtis meno šedevrais tuščiu pilvu negerai“, – nusprendė P.Goosensas kartu su restoranų architektu Antoine Pinto. Todėl praėjusiais metais jiedu sumanė projektą, pavadinimu „Museum Food“, ir Karališkajame dailės muziejuje Briuselyje atidarė aludę „Museum Brasserie“, kavos barą „Museum Mezzanine“ bei kavinę „Museum Café“.
Pagrindinė projekto idėja ta, kad praalkusiems muziejaus lankytojams nebereikės eiti valgyti į artimiausius restoranus – jie galės patogiai užkąsti čia pat muziejuje ir tuomet vėl tęsti ekskursiją.
Šių trijų užeigų valgiaraštis susideda iš vadinamosios „belgo-belge“ virtuvės patiekalų, kilusių iš Flandrijos, Briuselio ir Valonijos vietovių.
Antoine Pinto, kuris ir pats yra buvęs virtuvės meistru, sukūrė elegantišką šių kavinių interjerą, naudodamas tamsiai rudas spalvas, azijietišką dalbergijų medieną ir baltąjį marmurą.