Alaus restoranas „Aula“ įkurtas Vilniuje, buvusiose kavinės „Žaltvykslė“ patalpose.
„Šioje Vilniaus universiteto teritorijoje mes esame jau dešimt metų. Nusprendėme, kad reikia sugalvoti tokį pavadinimą, kuris atitiktų šios vietos dvasią“, – pasakojo „Aulos“ direktorius Algimantas Miknevičius.
„Aula“, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia mokslo įstaigos iškilmių ir susirinkimų salę.
Padėka universitetui
Pasikeitė ne tik buvusios kavinės pavadinimas, bet ir interjeras: restorano sienas puošia freskos, veikia keturios salės – Baro, Vyno, Baltoji, Židinio, o baras perkeltas į kitą vietą. Restorano arkoje galima išvysti ir freską su Vilniaus universiteto rektorių vardais.
„Tai padėka už leidimą įsikurti kaimynystėje ir naudotis Lauryno StuokosGucevičiaus kiemeliu.
Medžiagą freskai pradėjome rinkti jau prieš 8 metus. Ilgai galvojome, kaip ši idėja turėtų atsispindėti. Galiausiai radome jai tinkamą vietą.
Jokioje knygoje nėra tikslaus rektorių pavardžių sąrašo, todėl patiems teko ieškoti informacijos“, – tikino restorano direktorius.
Čiaupą reguliuos lankytojai
Restorano lankytojų laukia dar viena naujiena – „Aulos“ sienose kyšo keturi čiaupai, iš kurių patys lankytojai gali prisipilti alaus. Ši paslauga siūloma didesnėms restorane apsilankiusių žmonių grupėms.
Lankytojai gali užsisakyti tam tikrą kiekį alaus ir jo įsipilti nepakildami nuo staliuko.
Nenorintieji savęs riboti už gėrimą iš čiaupo gali susimokėti vakaro pabaigoje – duomenys apie išgertą gėrimo kiekį keliauja tiesiai į barą.
Dažni „Aulos“ lankytojai turės galimybę gauti vardinių bokalų, kurie bus saugomi restorano bare. A.Miknevičiaus teigimu, margoje bokalų lentynoje galima rasti indų, ant kurių išgraviruoti ne tik vardai, bet ir slapyvardžiai.
Siūlo pajusti apynių kartumą
Restorano atidarymo proga surengta alaus degustacija. Ateityje planuojama jas rengti nuolat.
„Alaus degustavimas nėra linksmas pasisėdėjimas prie bokalo. Iš tikrųjų tai – ilgas ir sunkus darbas, kuriam reikia pasiruošimo ir praktikos. Alus yra 74 skonių ir aromatų, kuriuos labai sudėtinga atskirti.
Priešingai nei degustuojant vyną, alaus negalima išspjauti, nes tik liežuvio gale esantys skonio receptoriai gali pajusti aluje esantį apynių kartumą“, – susirinkusius į atidarymą svečius mokė garsios „Švyturio“ aludarės Džiuljetos Armonienės mokinys Tomas Stonkus.
Pradedant degustuoti alų svarbiausia kelis kartus giliai įkvėpti jo aromato. Degustacijos visada pradedamos nuo silpniausio alaus, baigiamos stipresniu.
Alus turi būti patiekiamas 15 laipsnių temperatūros. Taurė ir bokalai, iš kurių geriama, turi būti itin švarūs. Jie negali būti iššluostyti popierinėmis servetėlėmis, nes tai suteikia papildomo kvapo.„Svarbiausios alaus sudedamosios dalys - šaltis ir aludario sąžinė", - nuo ko labiausiai priklauso vieno seniausių putojančių gėrimų savybės, pasakojo T.Stonkus.
Svarbiausia - valgiaraštisRestoranas „Aula" tapo antrąja „Švyturio" alaus vartojimo kultūros ambasada. Dar viena ambasada įkurta Vilniaus oro uoste ne Šengeno šalių terminale esančiame bare. Per kelerius metus jų atsiras visoje Lietuvoje.
Alaus mėgėjus vienijančių ambasadų tinklai populiarūs ir kitose senas aludarystės tradicijas puoselėjančiose šalyse, pavyzdžiui, Čekijoje, Didžiojoje Britanijoje.„Kiekvienas žmogus, pamatęs virš baro „Švyturio" ambasados ženklą, tikiuosi, ras savo mėgstamo alaus, prie jo derančių puikių patiekalų, gražią aplinką ir puikų aptarnavimą", - vylėsi „ŠvyturioUtenos alaus" vadovas Rolandas Viršilas.
Restorane „Aula" siūloma paragauti įvairių rūšių alaus ir kokteilių. Pastarieji plakami iš alaus, sumaišyto su įvairiomis sultimis, sirupu ar likeriu, pavyzdžiui, „Švyturio baltas" alus derinamas su mėtų, bananų, citrinų ar aviečių sirupu.
„Pagrindinis mūsų, kaip „Švyturio" ambasados, akcentas yra virtuvė, kurioje galima rasti tradicinių lietuviškų ir specialių alaus patiekalų. Įvairiais karštaisiais patiekalais, desertais ir kokteiliais su alumi ir išsiskiriame iš kitų restoranų", - tikino jo direktorius.
Alaus patiekalų valgiaraštis buvo kuriamas ne tik ieškant autentiškų lietuvių valgių receptų, kuriuos ruošiant naudojamas alus, - virėjams taip pat teko pasitelkti fantaziją ir patiems sukurti naujų patiekalų.Siūlome paragautiRestorane iš alaus patiekalų valgiaraščio galima paragauti jautienos ir austrių troškinio su tamsiuoju „Baltijos" alumi.
Jį siūlome pasiruošti ir patiems.
* Patiekalui reikės 200 g jautienos, 40 g svogūnų, 60 g aliejaus, 20 g miltų, 100 ml tamsiojo „Baltijos" alaus, 70 g pievagrybių, 50 g šaldytų austrių, 5 g petražolių, kelių laurų lapų, žiupsnelio džiovintų čiobrelių, 10 g druskos, kelių juodųjų pipirų.
* Jautieną supjaustykite 2,5 cm kubeliais, apibarstykite druska, pipirais ir įkaitintuose riebaluose apkepkite iš visų pusių.
* Kitoje keptuvėje pakepinkite svogūnus, jiems suminkštėjus suberkite miltus ir dar pakepinkite 2-3 minutes.
* Į mėsą supilkite alų ir troškinkite ant silpnos ugnies. Pabaigoje į keptuvę sudėkite pakepintus svogūnus, atitirpintas austres su skysčiu, įberkite prieskonių ir kelias minutes patroškinkite.
* Jei kepant troškinį pritrūktų skysčio, galite įpilti alaus arba jautienos sultinio.