„Šią knygą dedikuoju prieš dešimt metų medžioklėje tragiškai žuvusiam sūnui“, – sakė garsus tautodailininkas, medžio drožėjas Vytautas Ulevičius, pristatydamas pirmąjį savo darbų albumą.
Apie 200 monumentalių jo darbų sukurta įžymiems asmenims, įvykiams atminti.
Išskirtinės kūrybos menininkas
V.Ulevičiaus kūryboje vyrauja istorijos, mitologijos, religijos, tradicinio liaudies meno motyvai, tačiau skulptūrų stilistika yra būdinga vien šiam menininkui. Išskirtinis jo kūrybos bruožas - skulptūros gausiai papuoštos ištobulinta liaudies meno ornamentika.
Jo darbai garsina Lietuvą ir užsienyje. Vytautas Ulevičius du kartus karūnuotas medžio drožėjų Meistrų Meistru. Jam suteiktas pirmos klasės meistro-dailininko garbės vardas.
Knygos pristatymo metu V.Ulevičiaus draugai, gerbėjai, kolegos pasidalijo savo mintimis apie menininką, jo kūrybos kelią. Merė Nijolė Naujokienė, Seimo narys Viktoras Muntianas, sveikindami skulptorių, teigė, kad jiems yra didelė garbė, kad toks talentingas menininkas gyvena ir kuria mūsų rajone. Savivaldybės patalpose yra įkurtas V.Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejus. Jame eksponuojama daugiau kaip 50 garsaus drožėjo darbų.
Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė pabrėžė, kad šis V.Ulevičiaus darbų albumas turi didelę išliekamąją vertę: „Medinės skulptūros po daugelio metų galbūt suirs, o albumas išliks amžinai. Be to, tai puikiausia dovana svečiams reprezentuojant savo šalį. Šis menininkas sukuria tokius monumentalius kūrinius, kuriais žmonės žavisi. Visi jo kūriniai išsiskiria savitumu, įspūdingu ornamentiškumu - jų su niekuo nesumaišysi“, - tvirtino A.Pečiulytė.
„Visi jo personažai, jo išgyventi ir perkelti į drožybą, jausmai daro didžiulį įspūdį. Esu jo darbų daug matęs, bet jie išsisklaidę po visą Lietuvą, o dabar – gražiai sugrįžę į knygą. Tai unikalus atvejis, kad tokią Vytauto Ulevičiaus darbų kolekciją galima turėti kiekvienoj troboj“, - sakė Lukšių seniūnas, Zyplių dvaro atstatytojas, skulptorius Vidas Cikana.
Kolegos sužavėti kūriniais
Krakių gimnazijos direktorius Alanas Magyla, vartydamas V.Ulevičiaus darbų albumą, stebėjosi: „Tai - didelis grožis. Kuriantis žmogus dažnai savo šilumą išbarsto, išdalina ir po kiek laiko jos nebelieka, o čia, albume – didelė dalis menininko kūrinių. Tai kaip katalogas, kuris parodo skulptoriaus produktyvumą, jo kūrinių filosofiją ir stilių“.
Kėdainių krašto dailės draugijos pirmininkas Julius Urbonavičius buvo lakoniškas: „ Ulevičius yra Ulevičius - ir tuo viskas pasakyta. Jis savitas, nepakartojamas, kietas, užsispyręs. Net nežinau ar gali Lietuvoje su juo kas lygintis.“
Jam pritarė skulptorius iš Alytaus Saulius Lapickas: „Vytautas visada buvo ir yra kaip švyturys. Prieš jo darbštumą, didingumą, meistriškumą kiekvienas skulptorius turi nulenkti galvą. Jis yra grandas ne tik Kėdainių krašte, Lietuvoje, bet ir pasaulyje.“
Renginyje dalyvavusi V.Ulevičiaus dukra, keramikė Audronė Ulevičiūtė-Želvienė
džiaugėsi, kad bent dalis jos tėvelio darbų įamžinti albume. Tačiau ji nuogąstavo, kad tiražas per mažas, nes autorius daug knygų išdovanojo, o yra dar daug norinčių ją įsigyti. Ji pati prižiūri V. Ulevičiaus muziejų Panevėžyje.
„Man visi tėvelio darbai mieli. Negalėčiau pasakyti kuris labiausiai patinka , nes kiekvienas savaip įspūdingas. Ne vieną darbą yra asmeniškai man dovanojęs – jie puošia mano namus. Ypač man brangi skulptūra – lietuvaitė su obuoliais, nes joje tėvelis mane pavaizdavo“, - dalijosi mintimis A.Želvienė.
Jos dukra Dovilė Želvytė seka mamos pėdomis – Dailės akademijoje studijuoja taikomąją keramiką. Mergina prisipažino, kad pasirinkti dailės studijas ją paskatino senelio Vytauto Ulevičiaus kūryba. „Žaviuosi jo darbais, talentu, darbštumu ir labai jį myliu“, - atviravo Dovilė.
Knyga pareikalavo daug jėgų
Pats Vytautas Ulevičius nebuvo linkęs daug kalbėti apie savo darbų albumą. Teigė, kad yra kol kas pavargęs, nes daug jėgų įdėjęs, kol ši knyga išvydo šviesą.
- Man ir su kūriniais taip būna: kol sukuriu darbą, jis man taip atsibosta, kad net nenoriu apie jį kalbėti. Tik po kurio laiko galiu į jį žiūrėti ir vertinti, - sakė V.Ulevičius.
- Esate sukūręs daug puikių kūrinių. Kokiais kriterijais vadovavotės atrinkdamas juos į albumą?
- Į šią knygą sudėta tik dalelė mano darbų. Atrinkau daugiau sakralinius kūrinius, nes jie yra gilesni, dvasingesni. Prieš darydamas darbą visada pergalvoju jo idėją, paskirtį, o tik paskui imuosi darbo.
- Iš kur semiatės idėjų?
- Iš galvos. Jei joje turi žinių, tai ilgai galvoti nereikia, o jei nieko neturi - tai ir nesugalvosi. Dažnai manęs klausia: per kiek laiko padarai darbą? Tuomet atsakau: o per kiek laiko moteris pagimdo vaiką? Reikia išnešiot – tik tada gimsta. Darbai – kaip mano vaikai, jie gimsta tada, kada juos išnešioju.
Geriausias kūrinys dar nesukurtas
- Ar turite tokį kūrinį, kuris jums yra pats brangiausias?
- Brangiausias turbūt dar nesukurtas. Jei tokį jau turėčiau, tai kam tada dirbti? Būtų betikslis darbas. Kaskart sieki padaryti vis geriau, bet juk tobulumui ribų nėra, tik ieškojimai ir ieškojimai.
- Ar drožiate, ką norite, ar priimate užsakymus?
- Darbus darau visaip – ir sau, ir pagal užsakymus.Tik neleidžiu niekam diktuoti. Išklausau ko žmogus pageidauja, o kaip atlikti darbą, tai jau tik mano reikalas. Jei nesutinka, visai nedarau. Juk mene yra visai kiti kriterijai, o menininkas – amžinas studentas, jis visą laiką mokosi.
- Kokį medį renkatės darbams? Kokius įrankius naudojate droždamas?
- Darbus darau tik iš ąžuolo, nes tai tauriausias medis, ilgaamžis. Droždamas naudoju kaltą, plaktuką, grąžtą ir šiuolaikines technologijas, taip procesas vyksta greičiau. Anksčiau darbus padarydavau vien tik rankomis, todėl mane vadino geležiniu žmogumi.
Dabar – amžius jau nebe tas. Bet vis tiek į pensiją išeiti nėra kada. Dažnai sakau: padarysiu šį darbą ir viskas, daugiau nedirbsiu.Tada mano artimieji juokais klausia: kiek nedirbsi - valandą, dvi, na gal dieną? Ir jie visada būna teisūs.