Ar vilniečiai iš tiesų labiau pamėgo vyną nei alų? Į šį klausimą nei vyninių, nei aludžių šeimininkai vienareikšmiškai atsakyti negali.
„Sostinės“ kalbinti verslininkai teigia pastebėję, kad vadinti save vyno mėgėju Vilniuje pastaruoju metu tapo madinga. Tačiau tikrų vyno žinovų dėl to mieste vargu ar daugėja.
Verslo ėmėsi ir mėgėjai
Bendrovės „Tempo Libero“, kuriai priklauso populiari vyninė „Tappo D'Oro“, komercijos vadovas Raimondas Pranka vis besiplečiantį vyninių tinklą vertina atsargiai.
„Sovietmečiu sostinėje vyninių nebuvo – tik ne itin geros reputacijos aludės. Nebuvo ir vyno kultūros. Žmonės, kurie pirmieji sostinėje įkūrė pirmąsias vynines, tai darė nuoširdžiai.
Bet pastaruoju metu tai tapo mados reikalu. Vyninių verslo ėmėsi diletantai, kurie patys apie šį gėrimą neišmano. Jie tiesiog pamatė, kad kažkam šis verslas buvo pelningas“, – neslėpė R.Pranka.
Verslininkas skeptiškai kalba ir apie vyno mėgėjais save vadinančius žmones.
„Nuoširdžiai vynu domisi ir apie jį išmano mažai žmonių. Kiti – tik reklamos aukos: „Oi, aš domiuosi vynu“. O kai paklausi, kokiu, išvardija labiausiai reklamuojamas rūšis. Tačiau žmonių, kurie iš tieų domisi vyno kultūra, po truputį daugėja“, – pasakojo R.Pranka.
Į degustaciją – tik kartą
„Alaus galima užsisakyti kiekvienoje kavinėje ar restorane. Todėl vien alaus restoranų gal ir nėra reikalo steigti.
O vynu domimės, apie jį kalbame, mokomės pažinti jau seniai. Be abejo, šiandien gerti vyną yra ir madinga“, – teigė Vyno klubo degustacijų ir mokymo projektų vadovė Jurga Karinauskaitė.
Vyno klube nuolat organizuojamos įvairios degustacijos, į kurias norinčiųjų netrūksta. Tačiau labai daug žmonių jose apsilanko pirmą ir paskutinį kartą. „Vilniečiai įgyja pasitikėjimo savimi ir pradeda galvoti, kad po vienintelės degustacijos jie apie vyną žino pakankamai“, – pasakojo J.Karinauskaitė.
Kolekcinio, prabangaus vyno mėgėjų sąrašas, pasak J.Karinauskaitės, yra neilgas.
„Žinovais ir profesionalais greitai netampama. Tačiau ne kiekvienam vyno gėrėjui ir reikalinga išsami informacija. Žmonės tiesiog prisideda prie geriančiųjų vyną būrio“, – kalbėjo „Vyno klubo“ projektų vadovė.
Ieško vis naujo skonio
Vyninės „Saint Germain“ lankytojai specialistų dažnai prašo parinkti dar neatrastų vyno rūšių.
„Vyno kultūra sostinėje tikrai klesti. Iš dalies tai – tiesiog mados reikalas.
Kita vertus, visuomenė tikrai bręsta gastronominiu požiūriu.
Galbūt parduotuvėse žmonės ir perka labiausiai reklamuojamą vyną. Bet vyninėje jie ieško naujo skonio. Mūsų lankytojai naujovių tikrai nebijo“, – tikino vyninės administratorė Jurgita Jagminaitė.
Aludariai atsigriebia vasarą
Į sostinės centre esantį alaus restoraną „Avilys“ dažniausiai užsuka Vilniuje viešintys užsieniečiai.
„Lietuviams alus liko tik toks gėrimas, kuris geriamas vasarą arba po pirties.
Alaus kultūra yra pamiršta. Šiandien populiaru tapo gerti vyną“, – neslėpė restorano vadybininkas Denisas Lacukas.
Tačiau du kaimiško alaus barus „Šnekutis“ sostinėje įkūręs Valentinas Vaškevičius vyninių konkurencijos nebijo.
„Dar ne visi žmonės žino apie mano barus. Bet kasdien ateina bent po vieną naują klientą.
Nereikia manyti, kad alus yra prastesnis už kitus gėrimus. Alus yra toks pat taurus gėrimas kaip ir vynas“, – tvirtino V.Vaškevičius.
Iš Pasvalio į sostinę persikraustęs aludaris vilniečiams siūlo paragauti 10 skirtingų alaus rūšių.
„Dabar populiariausias yra „Jovarų“ alus.
Jo skonis svyruoja tarp saldumo ir kartumo, todėl patinka ir vyrams, ir moterims“, – juokėsi V.Vaškevičius.