***
– Kokias mitybos klaidas žmonės dažniausiai daro, taupydami pinigus?
– Blogiausia yra tuomet, kai žmogus maisto produktus renkasi tik pagal kainą. Liūdna, tačiau daugelis lietuvių nesidomi tuo, ką deda į lėkštę. Dar tuomet, kai apie krizę niekas nekalbėjo, buvo atlikta Lietuvoje gyvenančių žmonių apklausa, kuri parodė, kad pagrindinis maisto produktų pasirinkimo kriterijus yra kaina.
Valgymas dažnai nukenčia ir dėl pinigų, ir dėl laiko taupymo. Dažnas atsisako pusryčių, kiti – pietų, treti – ir pusryčių ir pietų. Laiko ir/ar pinigų taupymas tokiu būdu reiškia, kad vakarop žmogus suvalgys daugiau negu reikia organizmui – taip skatinamas nutukimas. Nėra būtina valgyti vieną ir tą pačią valandą, tačiau svarbu, kad tarp valgymų būtų trijų – keturių valandų pertraukos.
– Ką siūlytumėte valgyti taupančiam žmogui pietų? Jei per brangu valgyti du patiekalus, geriau rinktis sriubą ar antrą patiekalą, šiltą sriubą ar šaltą mišrainę?
– Vieną dieną galima valgyti šiltą sriubą, kitą dieną – šaltą mišrainę. Jei namuose planuojama valgyti šiltą sočią vakarienę, tai dieną įmanomas tas pigesnis variantas, kada valgomas tik vienas patiekalas.
Svarbiausia, kad savaitės valgiaraštis būtų kuo įvairesnis. Nieko blogo yra valgyti bulvių plokštainį, tačiau negerai kasdien valgyti tik bulvinius ar miltinius patiekalus. Vienodą maistą valgančiam žmogui ima trūkti maisto medžiagų.
Taupant pinigus geriausia pietus ruošti namuose ir atsinešti į darbą – žinoma, jei darbovietėje sudarytos sąlygos taip pietauti. Troškinti burokėliai, rauginti kopūstai, morkų salotos su pašildytu nedideliu vištienos gabalėliu gali būti puikūs pietūs.
– Ar šildymas mikrobangėje nesunaikina maiste esančių naudingų medžiagų?
– Ne, yra aiškių įrodymų, kad maisto produktui šildymas mikrobangų krosnelėje nepadaro nieko blogo. Žinoma, bet koks terminis maisto apdorojimas sumažina maistinių medžiagų kiekį. Tačiau mikrobangėje valgis sušyla greičiau, todėl maisto medžiagų suyra mažiau nei šildant kaitrinėje krosnelėje.
Tačiau nereikia pačiam stovėti arti mikrobangės – tai kenkia. Tos bangos kenkia ne maistui, kuris ruošiamas, bet greta stovintiems žmonėms.
– Kokius brangesnius maisto produktus galima sėkmingai pakeisti pigesniais?
– Pagrindinis sveikos mitybos principas – valgyti produktus, kurie turi įvairių maisto medžiagų. Tą įvairovę nusako sveiko maitinimosi piramidė, kurioje produktai suskirstyti į penkias grupes. Žmogaus valia, kaip jis rinksis toje produktų grupėje – galima rinktis ir pagal kainą.
Daugiausia turime valgyti produktų, kuriuose yra daug angliavandenių, skaidulų, B grupės vitaminų, būtinųjų mikroelementų. Tai yra sveikos mitybos piramidės pagrinde vaizduojami produktai – kruopos, duona, bulvės, makaronai. Brangesni produktai nebūtinai yra sveikesni.
Nė vienam pacientui nerekomenduoju aukščiausios rūšies miltų ir duonos gaminių – rupesni miltai sveikiau.
Pagrindinis maisto produktų pasirinkimo kriterijus turi būti sveikata. Pavyzdžiui, geriausia valgyti nerafinuotus, turinčius skaidulų ruduosius ryžius. Tie rudieji ryžiai gali skirtis savo kaina. Tada pirmyn – galima ieškoti mažiausios kainos.
– Turbūt ir užsienietiškas brangias daržoves gali sėkmingai pakeisti pigios lietuviškos morkos ir kopūstai?
– Tikrai nebūtina ieškoti brangių užsienietiškų baklažanų ar brokolių, kai turime savų daržovių. Burokėliai, morkos ir kopūstai yra puikios lietuviškos daržovės, kuriose yra tokių pačių reikalingų maisto medžiagų. Baklažanus dažnai gali sėkmingai pakeisti cukinijos ar moliūgai, kurių rūpestingi žmonės nuo rudens dar turi sandėliukuose.
Tą patį galima pasakyti ir apie vaisius. Dabar ištisus metus galime įsigyti Lietuvoje užaugintų obuolių – jie mums duos tą, ką ir turi duoti vaisiai. Jei yra galimybė paįvairinti racioną, retkarčiais naudinga paskanauti citrusinių vaisių. Egzotiškų vaisių, tokių kaip mango, kasdieniniame valgiaraštyje nereikia.
– Yra kalbančių, kad iš „chemizuotuose“ vaisiuose ir daržovėse išvis nėra naudingų medžiagų. Gal tikrai geriau valgyti konservuotus ar užšaldytus vaisius ir daržoves, vasarą užaugintus sode?
– Visi pomidorai turi maisto medžiagų, kurios būdingos pomidorams – nesvarbu, kur jie auginti. Tačiau tiesa, kad ką tik nuskintuose vaisiuose ir daržovėse yra daugiau vitaminų. Be to, lauke užaugintuose produktuose yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios suteikia tam tikrą kvapą ir išvaizdą.
Konservuoti vaisiai ir daržovės puikiai tinka raciono paįvairinimui. Tačiau jie turi gerokai mažiau maistinių medžiagų, todėl negali atstoti šviežiųjų.
– Gal galima taupant atsisakyti pieno produktų? Juk netradicinį sveikatingumą propaguojantys specialistai teigia, kad pieno suaugusiems žmonėms nereikia, atvirkščiai – jis gali būti netgi kenksmingas.
– Pienas turi vadinamojo pieno cukraus – laktozės, kurios trečdalis Lietuvos gyventojų netoleruoja. Išgėrę pieno jie pasijunta blogai – vieniems pučia pilvą, kitiems skauda galvą, vieniems paleidžia vidurius, kitiems jie užkietėja. Tokiu atveju laktozės turinčio vadinamojo saldaus pieno nereikia gerti. Tačiau rūgusio pieno produktuose laktozės labai mažai, todėl neigiamų sveikatos pokyčių jie nesukelia.
Pieno produktai žmogui reikalingi nuo mažens iki senatvės, nes juose yra svarbių medžiagų – gerai įsisavinamų baltymų, kalcio, vitamino D. Sunku rasti kitokių produktų, kurie sėkmingai pakeistų pieną. Ypač pigesnių.
Jei kalbame apie pigumą, tai dažniausiai pieno kaina priklauso nuo to, ar produktas ekologiškas, ar neekologiškas. Neekologiškai auginamų karvių pienas nėra kenksmingas. Tačiau į jį gali patekti pašaruose esančių komponentų, pavyzdžiui, trąšų, sunkiųjų metalų, kurių ekologiškame piene neturėtų būti.
– Ką pasakytumėte apie jogurtus, kurie, pasak reklamos, daro beveik stebuklus? Tokie produktai – investicija į sveikatą ar pinigų švaistymas?
– Kiekvienas maisto produktas daro tokį stebuklą, kokį gali daryti maisto produktas. Tai nėra burtų lazdelė. Rūgusio pieno produktuose yra aktyviųjų žarnoms reikalingų bakterijų. Reklamuojami produktai tikrai daro sveikatai teigiamą poveikį, kuris akcentuojamas reklamose.
Tačiau ypač reklamuojamuose jogurtuose esančios „gerosios“ bakterijos tikrai niekuo nėra ypatingos. Jų yra ir daug pigesniame kefyre ar rūgpienyje, tik galbūt mažesniais kiekiais.
– Kaip pasirinkti kiaušinius? Sveikiau valgyti brangius putpelių ar užtenka vištų kiaušinių? Ar verta kreipti dėmesį į tai, kaip paukščiai auginami – narvuose ar laisvai laikomi ant kraiko?
– Putpelės ir vištos kiaušiniai savo maistinių medžiagų sudėtimi šiek tiek skiriasi. Putpelių kiaušiniai turi daugiau vitamino A, tiamino, niacino, riboflavino, cholino, kai kurių būtinų (ypatingai vaikams) amino rūgščių, vario, geležies, tačiau juose mažiau vitamino B 12, vitamino E, D. Putpelių kiaušiniais galima retkarčiais pasilepinti, bet valgyti juos nuolat nėra jokio reikalo.
Laisvai laikomų vištų kiaušiniuose yra truputį daugiau kai kurių maisto medžiagų negu
narvuose laikomų vištų kiaušiniuose. Tačiau tie skirtumai nėra tokie ypatingi, kad būtinai reikėtų pirkti brangesnius kiaušinius.
Tiesa, reikia nepamiršti, kad žmogui nereikia daug kiaušinių – pakanka trijų – keturių per savaitę.
– Dabar ypač brangu valgyti mėsą. Ar protinga taupyti perkant pigesnius mėsos gaminius?
– Pasakysiu palyginti šiurkščiai – tikiuosi, kad kainų padidėjimas žmones privers atidžiau skaityti etiketes ir kruopščiau rinktis maisto produktus.
Labai atidžiai išsinagrinėti mėsos produktų sudėtį. Yra tokių paštetų ir dešrų, kuriuose mėsos nėra nė 30 procentų. Tokius produktus valgydami žmonės negaus tų medžiagų, kurias turi gauti valgydami mėsą. Mėsos procentą gamintojai privalo užrašyti ant etiketės. Reikia pasižiūrėti, ar produktas yra aukščiausios, ar pirmos, ar antros rūšies – nuo to ir priklauso, kiek gamintojas gali nedėti mėsos.
Kokybiški mėsos produktai yra brangesni. Tačiau žmogui nereikia mėsos valgyti tokiais kiekiais, kaip Lietuvoje įprasta. Mėsos tereikia nuo šimto iki šimto penkiasdešimties gramų kas antrą dieną. Galima net mažiau – pora kartų per savaitę.
Mes apskritai esame pripratę pirkti truputį daugiau nei mums reikia. Derėtų susimąstyti, kad geriau pirkti mažiau, bet kokybiškų produktų.
– Į ką būtina atkreipti dėmesį, skaitant mėsos gaminių etiketes? Pavyzdžiui, ar bijoti skonio stipriklio natrio gliutamato, pažymėto E621? Girdėjau gąsdinimų, kad tai beveik nuodas.
– Pats gliutamatas nėra žmogui svetimas produktas – motinos piene jo yra tiek daug, kad nė vienoje dešroje tiek nerasite. Tačiau yra pastebėta, kad didesnis sintetinių gliutamatų maiste kiekis gali turėti įtakos alkio ir sotumo jausmo iškreipimams, gali būti migrenų ir nutukimo plitimo priežastis.
– Tai ar gali atsitikti taip, kad valgydamas pigią dešrą, „paskanintą“ skonio stiprikliu, ilgainiui norėsi valgyti vis daugiau ir daugiau? Tai tikrai nebūtų geras būdas taupyti.
– Taip gali atsitikti. Tačiau manyčiau, kad renkantis dešrą svarbiausia žiūrėti, kiek joje yra mėsos.
– Kaip vertinate prekybos centrų gaminamus pigiausius produktus – tokius kaip duona, aliejus?
– Jei žmogus nusipirks vieną kitą produktą iš pigesnės linijos, jo sveikata nepablogės. Tačiau jei dešra be mėsos ir kiti panašūs produktai, kuriuose yra daug cheminių medžiagų, sudarys mitybos pagrindą, laukia rimtos sveikatos problemos.
Baisiausia, kad blogos mitybos rezultatai nepasirodo nei šiandien, nei rytoj. Žmogus nebūtinai pradės blogai jaustis ar nutuks. Pasekmes galima pajusti tik po penkerių – dešimties metų.
– Reklamose aiškinama, kad žmonės tiesiog būtina vartoti vitaminus ir kitus maisto papildus, kurie nepigiai kainuoja. Be jų tikrai neįmanoma apsieiti?
– Maisto papildų vartojimas turi turėti apčiuopiamą pagrindą. Vitaminų gali pritrūkti pavasarį, nes jų poreikis padidėja dėl pavasario saulės įtakos žmogaus organizmui. Žiemai baigiantis žmonės mažiau vitaminų gauna ir su maistu, nes jų kiekis sandėliuojamuose vaisiuose ir daržovėse sumažėja.
Maisto papildus gali skirti gydytojas po ligos sveikstančiam pacientui, ginekologas nėščiai moteriai ar pediatras vaikui. Tačiau negalima jų vartoti šiaip sau. Pastebiu, kad šiais laikais nevartoti maisto papildų yra tarsi nemadinga. Toks požiūris yra visiškai absurdiškas.
– Ką reiškia, jei labai norisi kažkokio produkto – pavyzdžiui, burokėlių? Ar tai ženklas, jog organizmui trūksta konkrečios maisto medžiagos?
– Tai priklauso nuo žmogaus ir nuo situacijos. Jei žmogus nutukęs, jam netinka pasakymas „įsiklausau į savo organizmą ir valgau, ką noriu“. Nutukusio žmogaus maisto noras yra iškreiptas. Jis gali norėti šokolado, kurį valgyti jam visai nebus sveika. Tačiau jei žmogaus gyvenimas buvo įtemptas, pavyzdžiui, studentas laikė egzaminus, jam tikrai gali pagrįstai norėtis daugiau angliavandenių turinčių produktų.
Jei labai norisi kokio nors produkto, reikėtų pagalvoti, ką valgėte per paskutines pora savaičių – gali būti, kad trūksta tame produkte esančių maisto medžiagų.