Diskusijos apie vertikaliąją vyno degustaciją - nuo stebuklingo 1997-ųjų derliaus iki vidutiniško 2005-ųjų - kažkada užsitęsdavo iki paryčių, o dabar net neįsivažiuoja. Kodėl? Todėl, kad ir 1997-ieji ir 2005-ieji buvo beprotiško vyno kainų kilimo, o ne gero derliaus metai.
Niekas nebenori prisiminti tai, kas dėjosi tais ar kitais metais, nes ir tie ir kiti metai-tai KITAS LAIKMETIS. Ekonominių stebuklų, finansinių burbulų ir vyno snobų laikmetis.
Vyno snobai turėtų būti laimingi. Italijoje per 15 metų vyno kaina išsipūtė maždaug 300-400 proc. 2001-aisiais butelis raudonojo „Santa Cristina“ „Conad“ tinklo prekybos centre kainavo 5000 lirų arba 2,5 euro. 2009-aisiais tas pats butelis tame pačiame prekybos centre kainuoja 6,5-7 eurus. Rezultatas: į markizo Antinori šventąją Kristiną žmonės dėbčioja kaip į raupsuotąją. O vakarykštis vyno snobas apsidairęs, ar niekas nemato, čiumpa nuo lentynos butelį „Freschello“ už du eurus ir grūda į vežimėlį.
Vyno gamintojai nebeišmano, ką daryti su šimtais tūkstančių butelių neparduoto vyno.
Pasakoti pasakas apie išlaikytą ir ilgai brandintą vyną? Jos nebedomina net vakarykčių vyno snobų. Italijos vyno ūkių sandėliuose auga kalnai dėžių su parduoti paruoštu vynu, kurio niekas nebeperka. Paskelbti gero vyno išpardavimo savaitę? Neįmanomas dalykas: ką tada daryti su prestižinio ūkio įvaidžiu ir vyno žurnalų premijomis?
Kai kurie ūkiai patyliukais perspausdina etiketes, sumažina kainą 80 proc. ir atiduoda pigaus maisto prekybos centrams. Į tą pusę dairosi ir vyno snobai. Vakar džiaugdavosi, kad specializuotame vyno salone butelį Pjemonto “barolo” rasdavo už 30 eurų, o dabar nešokinėja iš džiaugsmo radę tą patį “barolo“ už 8 eurus.
Viename prekybos centre anądien klausiausi dviejų elegantiškai vilkinčių italų pokalbio. Abu rankose varto po butelį “Rosso Costaiola”, “Frassini” vyno ūkis, kaina-1,09 euro (3.76 lito). “Kaip gali būti tokia maža kaina?“-stebisi vienas kostiumuotas ponas. O kitas jam antrina: „Čia, matyt, ne vynuogių vynas. Gal sultys? Bet sultys, va, kainuoja 1,8 euro 6, 21 lito)”.
Skaičiuojame: stiklinis butelis gamintojui atsieina maždaug 0,2 euro (0, 7 lito), kamštis iš presuoto kamštmedžio drožlių - tiek pat, PVM-20 proc. arba 0,21 euro (0,75 lito), apie 10 proc. arba 0,1 euro (0,37 lito) - prekybos distributoriaus pajamos. Nebeskaičiuokime transporto ir kitų išlaidų, nes paties butelyje esančio skysčio kaina išeina 0.38 euro (1,31 lito).
Tas skystis - tai vynas ar ne vynas? Kas ten žino. Bet kuriuo atveju, sveikiau gerti vandenį iš čiaupo. Štai prie ko atvedė didžių derlių ir vyno snobų epocha, 1997-ųjų svaigulys, šviežiai džiovintų rožių aromato paieškos ir poskonio ilgio matavimai.
Praėjusią savaitę Romoje teko kalbėtis su markizu Piero Antinori. Jo šviesybė tiesiai šviesiai pasakė: “Dabar, kaip niekada, vyno vartotojui rūpi ne vyno aromatas, ne vyno legendos ir netgi ne vyno kokybė, o vyno kaina ir ką jis už tą kainą gauna”.
Taškas. Jeigu vyno legenda sako, kad vyno legendų metas baigėsi, vadinas, jis tikrai baigėsi. Vyno snobams - “kaput”. Bet jie ir patys tai pripažįsta. Ne tie laikai. Kažkada grieždavo dantimis, kai restorane neišgertą vidutiniško brangumo butelį kelneris pasiūlydavo užkimšti ir neštis namo. O dabar spinduliuoja dėkingumu, susidūrę su tokiu racionalumo triumfu.
Racionalumo triumfas šiais laikais - pirkti vyną tiesiai iš statinės. Nemokėti už stiklą, už kamštį, už pervežimą, už daugybę kitų atgyvenusių vyno snobizmo apraiškų. Pilstomo vyno kaina Italijoje maždaug sumenko 50 proc. Todėl visi tikrieji vyno vertintojai važiuoja į ūkius. Nesidrovi ant mašinos stogos pririšti „damigiana“ - senovišką 54 litrų talpos stiklo talpą - ir pirmyn kaimo keliukais.
Taip jau vieną kartą buvo. Septintajame ar aštuntajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje. Vyno snobų epocha dar buvo neprasidėjusi, žmonės gėrė paprastą, nestiprų, ananasais ir saldymedžiu nedvelkiantį, tirštikliais nesutirštintą ir lentpjūve nekvepiantį vyną.
Daug kas sako, kad grįžimas atgal - tai nieko blogo. Valosi atmintis ir skonio receptoriai . Ekonomikos rodikliai irgi grįžta atgal, valosi bankų depozitai.
Tiesa, vyno žmonėms teks šiek tiek pakeisti įpročius. Kamščiatraukio ritualą - velniop. Kamščio uostymą - šalin. Didžiulių, kaip akvariumai žuvytėms veisti taurių vartymą prieš šviesą - irgi šalin. Liks tik tai, kas būtina, svarbu ir miela.