Jis įsitikinęs, kad restoranų verslas turėtų gan greitai atsigauti, nes gurmanai niekur neišnyksta ir per krizes.
- Dirbau Vilniuje, „Martalio“ viešbutyje, „Forum Palace“ rūmų restorane, dar anksčiau - trejus metus - Druskininkuose, „SPA Vilnius“. Čia ypač daug iššūkių patyrėm, nes reikėjo sveiku maistu keisti seną, sanatorinį maitinimą. Visur buvo įdomu.
Esu samdomas padaryti sudėtingus darbus. Matyt, ir „Bokšto“ atvejis mano atžvilgiu bus toks. Dabar - pati restorano gyvavimo pradžia. Daug ką reikia pradėti nuo nulio, pratęsiant per ilgą laiką šiame versle sukauptas restorano savininkų - kauniečių verslininkų Rasos ir Arūno Stravinskų tradicijas. Dirbti nebus lengva, bet pasistengsiu.
Galiu pridurti: per savo karjerą buvau ir direktoriumi, ir gamybos vadovu. Direktoriaus pareigos nebuvo man „prie dūšios“, nes ten per daug buhalterijos, kitų panašių dalykų. Gamybos vadovas, virtuvės šefas - tai, kas man mieliausia. Manau, turėjau įvairių progų įrodyti, kad dirbti sugebu.
- O kaip dėl krizės, ar ne ji priverčia migruoti virtuvės meistrus ir pameistrius iš miesto į miestą, jau neminint ir iš šalies į šalį?
- Jos pasekmių, aišku, neišvengia Vilnius ar Kaunas, nei kiti miestai, miesteliai ar kaimai. Logiška, kai nėra darbo, nėra ir algos. Tuštoki restoranai, kavinės, užeigos. Jeigu nors PVM lengvata maisto produktams nebūtų panaikinta, būtų kitaip.
Lenkijoje, pavyzdžiui, restoranai jokios krizės neišgyvena. Ten produktai - pigesni, maitinimo įmonėje galima be rūpesčio taikyti 500-600 procentų antkainį. Pas mus sąnaudos - produktai, darbas, sakykim, tau kainuoja 30 litų, o tą valgį, kurį už tiek pagaminai, gal brangiau kaip už 39 litus niekas nepirks.
Lietuvoje restoranų savininkai ir darbuotojai priversti kasdien spręsti begalę problemų: žeminti savo meistrystės lygio negali, nes gerbi profesiją, gerbi lankytoją. Žinai, kad gurmanai visada lieka gurmanais. Turi paisyti tiek jų, tiek gal atsitiktinai į restoraną užeinančio lankytojo poreikių ir gaminti valgius subtiliai, su meile, išmone, iš geriausios kokybės produktų, gražiai ir kokybiškai.
Lenkijoje tradicija vakarus leisti su draugais, artimaisiais, skirti pasimatymus restorane ar kavinėje - kur kas gyvesnė nei pas mus. O jei pasikviečia žmonės svečių į namus, dažniausiai valgius užsisako iš restorano. Jų piniginei tai žalos nepadaro.
- Sakėt, PVM padidėjo, dar kiti mokesčiai, bet valgytojams irgi krizė muša per kišenę, tai kas iš to galiausiai išeis, kaip Jūs prognozuotumėte?
- Pirmiausia pažiūrėkim, į ką orientuota visa mūsų žmonių aplinka? Aplink propaguojamas besaikis verslas, „saldus gyvenimas“ ir jo herojai. Jaunimas, vaikai mokomi tik pirkti, pirkti. Net darželinukai įsimena, ką matė per televizijos reklamą ir tampo tėvus už skvernų krautuvėje - duok, noriu. Viskas - tik pramogai, greitam vartojimui.
Ar galėjo kas pagalvoti, kad Lietuvoje atsiras „kebabinė“ kultūra? Aš jau nekalbu apie jos poveikį sveikatai, bet ji Lietuvoje nuo seno išugdytoms puikioms vaišingumo tradicijoms, pripažintiems standartams sudavė didelį smūgį.
Atrodo, nerūpėjo niekam mokyti jaunus žmones dirbti, o kai vargas prispaudė, - darbų nebeliko. Nėra įstaigų, kur nebūtų sumažinti atlyginimai, kurios išvengė žmonių atleidimo. Įmonės vėluoja atsiskaityti tarpusavyje, su savo personalu, su paslaugų teikėjais, tarp kurių atsidūrė ir restoranai. Beje, restoranų skolininkų būryje rasim ir savivaldybių. Suprantu, jos daug kam skolingos, bet kai kurios gal naudojasi krize ir neatsiskaito piktybiškai? Yra, manau, ir tokių atvejų.
- Jei spėtume pagal dabartį, tai yra pagrindo suabejoti, ar iš viso sulauksime šviesaus pavasario? Ne apie kalendorinį pavasarį čia užsiminiau.
- Galima ir apie kalendorinį. Tikiuosi, pavasaris, o jau vasara - tai tikrai, pakeis situaciją ir Vilniuje, ir Kaune. Kaip važiavo lenkai, vokiečiai, rusai turistai anksčiau į Lietuvą, taip ir šį sezoną atvažiuos. Pajūris irgi turėtų greičiau atsigauti.
Vilnius, be abejonių, daugiau pritrauks turistų, nes progos jiems atvažiuoti šiemet - išskirtinės: Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis ir Vilniaus pripažinimas Europos kultūros sostine. Tikiu, dalis sostinės svečių atvažiuos į Kauną, Nidą ar Druskininkus - bus proga geriau Lietuvą pažinti.
Todėl sakau: restoranų verslas turėtų gan greitai atsigauti, kitose srityse gali būti įvairiai.
- O kokių veiklos planų šiemet turi Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija, kuriai Jūs vadovaujate?
- Dabar mes gana rimtai ruošiamės dideliam išbandymui - dalyvausime su Lietuvos specialistų komanda Maskvoje vyksiančiame tarptautiniame konkurse „Kremliaus žvaigždės“, į kurį suvažiuoja patys žinomiausi pasaulio virtuvių meistrai ir konditeriai.
Pamiršau pasakyti: aš pats dar labai domiuosi konditerija, nors dauguma mano kolegų - šefų - nuo jos purtosi. Turėjau daugybę progų ir tuo pasinaudojau, žinias kaupdamas Prancūzijoje, Vokietijoje. Esu kviečiamas kaip asociacijos prezidentas ir specialistas dalyvauti vertinimo komisijos darbe per tarptautinius konkursus.
Lietuvoje mes labai džiaugiamės, kad televizija organizavo virėjų meistriškumo konkursą. Tarp kitko, galiu pasigirti: tarp prizininkų matėme ir mano buvusių mokinių. Tad visus asociacijos narius ir nenarius raginame neužsidaryti tarp keturių sienų ir plėsti savo akiratį. Bus progų pasirodyti.