Kaliningrado srities gubernatoriaus oficialiai į Silkių dieną pakviestų palangiškių kelionė prasidėjo netikėtumais.
Nors turėjo vienkartinį iškvietimą ir srities valdžios prašymą Palangos delegacijai nedaryti kliūčių, palangiškių ekipažas buvo ilgam įstrigęs pasienyje.
Rusijos pasienio tarnybos susidomėjo stintomis – apie 80 kilogramų išdarinėtų ir porcijomis užšaldytų žuvų.
Pareigūnai tai įvertino kaip nelegalų žuvies žaliavos gabenimą be sanitarijos tarnybos leidimo ir lietuvių prekeivių nusprendė į Kaliningrado sritį neįleisti.
Po tris valandas trukusių derybų palangiškiai su stintomis per valstybės sieną buvo praleisti tik apie lietuvių sunkumus sužinojus Kaliningrado srities prekybos ministrui.
Silkių dienos rengėjai dėl lietuvių stengėsi ne be reikalo. Palangiškių atvežtos ir šventėje čirškinamos stintos kaliningradiečius varė iš proto.
Vietos verslininkų prekyvietės su sūdytomis silkėmis iš metalinių dėžių nublanko prieš lietuvių palapines, iš kurių po visą Kaliningrado jūrų muziejaus aikštę sklido gardus žuvienės ir keptų stintų kvapas.
Skambant lietuviškai muzikai prie stintų vinguriavo šioje šventėje dar nematytos eilės – jose rusai stovėjo po pusvalandį. Sukirtę nusipirktą porciją jie vėl stojo į eilę.
Per keletą valandų Kaliningrado šventėje buvo suvalgyta 350 porcijų keptų stintų ir 120 litrų žuvienės.
Rusai išbandė ir kitas Palangos stintų šventės linksmybes: penki išrinktieji varžėsi greičiausio stintų valgytojo varžybose ir dalyvavo improvizuotoje klausimų apie Palangą viktorinoje.