Tai ne kokios nors valstybinės institucijos projektas mažiausių piliečių patriotiškumui ugdyti. Tai vienos entuziastingos mamos, nenorinčios, kad jos augantis sūnus žaistų svetimos kariuomenės ginklų imitacijomis, idėja. Paaukojusi visas savo santaupas ir šiam tikslui netgi pasiskolinusi, jauna vilnietė nori, kad mažieji savo žaidimuose verčiau būtų vytautai ir algirdai, o ne per TV nusižiūrėti komiksų herojai.
Įkvėpė šeimos istorija
Jurga Barbora Kunčytė mano, kad tokį jos požiūrį išugdė šeimos istorija – joje nuo prosenelių laikų būta karių, dalyvavusių kovose už Lietuvos nepriklausomybę ir rezistencijoje prieš okupantus. Prosenelis – kovų už Lietuvos laisvę savanoris, dar tarpukario Lietuvoje apdovanotas Vyčio kryžiumi, senelis – nepriklausomos Lietuvos karo lakūnas, o močiutė – iki šiol aktyvi LDK Birutės karininkų šeimų moterų draugijos narė. Todėl jaunai moteriai nesuprantama, kaip kažkam šauna į galvą pardavinėti ir pirkti Vilniaus Pilies gatvėje ar Trakų pilies prieigose okupantų armijos simbolius.
Netrukus dvejų sulauksiančio Ąžuolo Tautvilo mama pastebėjo, kad Lietuvoje mažiesiems visiškai nėra patrauklių, garbingą šalies istoriją primenančių žaislų ar žaidimų. „O juk simbolių kalba labai įtaigi. Nuo mažumės savo žaidimuose matydami lietuvišką atributiką vaikai vėliau lengviau, paprasčiau suvoks Lietuvos istoriją, savo tautinę tapatybę“, – tvirtina ji.
Pagamino kinai
Užsidegusi viduramžių karių ginklų perkėlimo į dabartinį vaikystės pasaulį idėja, Kunčytė su bendraminčių komanda pirmiausia išstudijavo istorikų atkurtą Lietuvos kario ginkluotę ir aprangą. Nutarė, kad vaikams verta pasiūlyti pagrindinius karžygio atributus – kalaviją ir skydą. Mediniai žaislų maketai buvo nusiųsti į Kiniją – ten gaminti pigiausia – ir galutinai suderinus modelį užsakyta iš plastmasės išlieti 10 000 vienetų rinkinių. Kiekvienas jų pakuojamas su kartoniniu padėklu, puoštu viduramžių Lietuvos kario nuotraukomis, ir trumpu istoriniu ekskursu į Lietuvos galybės laikus.
Idėjos autorė iš anksto atremia galimas pastabas dėl militaristinio auklėjimo. „Vaikai, ypač berniukai, neišvengiamai nori būti kovotojai, kariai. Tai geriau tegul jie žaidžia kalaviju – kilnumo, garbingumo simboliu, o ne leidžia vieni į kitus imitacinio automato pliūpsnius“, – sako ji.
Palaiko prekybininkai
Kunčytė džiaugiasi, kad lietuviški žaisliniai ginklai sudomino ir Lietuvos prekybininkus. Visi didieji prekybos centrai ir specializuotos žaislų parduotuvės sutiko jais prekiauti. Pirkėjų dėmesį tikimasi atkreipti prekybos vietose pastačius 1,9 m aukščio Lietuvos karžygio, rankose laikančio pagal išlikusius šaltinius atkurtus kalaviją su skydu, kartonines figūras.
„Manau, mūsų projektas puikiai įsilies į bendrą šių metų atmosferą – Lietuvos vardo paminėjimo 1 000-mečio, Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių renginius“, – džiaugiasi žaislų sumanytoja.
Jeigu ši idėja pasiteisins, ji neatmeta galimybės vėliau imtis ir kitų istorinių Lietuvos simbolių perkėlimo į vaikų žaidimus.