Vaistinių augalų rinkimo sezonas trunka nuo kovo iki spalio. Iš viso yra žinoma per 12 tūkstančių vaistažolių rūšių. Vienų naudingi žiedai, kitų – lapai, dar kitų – žievė, vaisiai, šaknys ar kitos dalys.
Druskininkuose gyvenanti žolininkė Ona Vaškelevičiūtė-Zakarauskienė renkantiems vaistažoles rekomenduoja po ranka turėti žinyną.
„Norint atskirti vaistinius augalus nepakanka pievoje pasivaikščioti pusdienį. Pas mane buvo atvažiavusi moteris iš Klaipėdos. Ji atsivežė vaistažolių žinyną.
Dvi savaites kasdieną vaikščiojome po Druskininkų apylinkes, apėjome visas pievas. Ji pasižiūrėdavo į žolelę, palygindavo su parodyta knygoje.
Tik po kiek laiko akis šiek tiek įgunda, nes gyvas augalas nuo to, kuris pavaizduotas knygoje, dažnai skiriasi“, – kalbėjo 81 metų žolininkė.
Prašo raminamųjų žolelių
Žolininkė dažnai sulaukia žmonių skambučių, kurie nori gydytis natūraliais būdais.
„Dabar žmonės dažniausiai teiraujasi raminamąjį, migdomąjį poveikį turinčių ar nuo depresijos gydančių žolelių“, – kalbėjo moteris.
Dauguma dėl tokių negalavimų greičiausiai pultų ieškoti valerijonų, o O.Vaškelevičiūtė-Zakarauskienė tikina, kad lygiai taip pat gali padėti paprastasis kietis – jo žiedai ir šaknys.
Nuosavos „Trejos devynerios“
Druskininkietė žolininkė įvairias vaistažoles pradeda rinkti nuo kovo mėnesio. Vėliau jas džiovina, daro įvairius mišinius, ekstraktus, antpilus.
Tų augalų, kurių sunku rasti, O.Vaškelevičiūtė-Zakarauskienė pasisodina savo sode.
Žolininkė yra sukūrusi ne vieną mišinį nuo įvairiausių negalavimų.
Bene populiariausias – pagal senovinį receptą gaminamos „Trejos devynerios“.
„Tai ne tas gėrimas, kuris parduodamas parduotuvėse. Žolelių mišinį sudaro daugybė vaistinių augalų, juos reikia užpilti degtine ir palaikyti 8 dienas.
Antpilas saugo nuo mikrobų, gerina virškinimą, padeda gydyti persišaldymo ligas, tonizuoja, reguliuoja širdies darbą“, – kalbėjo žolininkė.
Renka ir pakelėse
Vaistinius augalus patariama rinkti miškuose, pievose, kurios yra toliau nuo kelių, gamyklų, tvartų, sąvartynų. Taip pat nereikėtų skinti apdžiūvusių, dėmėtų ar kokių nors kenkėjų, ligų pažeistų augalų.
„Jeigu žmogus yra nesąžiningas, jis ir pakelėse, ir prie fabrikų renka vaistažoles, kad tik kuo daugiau pririnktų.
Pamenu, senais laikais Merkinėje buvo vaistažolių supirkimo punktas. Pamačiusi moteriškę, kuri pakelėje rauna takažoles, pasakiau, kad taip negalima. O ši man atkirto: „O kas čia tokio? Vis tiek niekas nesužinos“, – prisiminė žolininkė.
Bumo kol kas nejaučia
Dalis žmonių vaistažoles renka ne tik sau, bet ir parduoti. Tai – papildomas uždarbio šaltinis.
Vaistažoles superkančios bendrovės „Švenčionių vaistažolės“ tiekimo skyriaus vadovas Aleksandras Kairys nedrįso prognozuoti, kiek šiemet bus parduodančiųjų vaistažoles, mat sezonas dar tik prasideda.
Bendrovė turi du supirkimo punktus – Švenčionyse ir Varėnoje.
„Supirkimo punktuose dirba kvalifikuoti specialistai, kurie atidžiai apžiūri ir įvertina vaistažoles. Turime nemažai nuolatinių vaistažolių rinkėjų, kurie jas mums parduoda jau ne vienerius metus iš eilės“, – kalbėjo A.Kairys.
Jis tikino, kad superkamų vaistažolių kiekis nebus ribojamas, nes iš jų pagaminti įvairūs preparatai yra paklausūs tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse.
Daugiausia lietuviškų vaistažolių „Švenčionių vaistažolės“ išveža į Latviją ir Rusiją.
Didelis čiobrelių poreikis
„Didžiausias yra čiobrelių poreikis. Paskui rikiuojasi pipirmėčių lapai, vaistingosios melisos, ramunėlių ir medetkų žiedai“, – populiariausias vaistažoles vardijo A.Kairys.
Brangiausiai superkamos vaistinių pataisų sporos. Smulkios, geltonos sporos renkamos liepos-rugsėjo mėnesiais. Už kilogramą sudžiovintų sporų mokama po 65 litus.
Už kilogramą džiovintų liepų žiedų galima gauti 23 litus, už kraujažolių – 4 litus, o takažolių – 3 litus.
Perka iš didmenininkų
Iš žmonių vaistažoles superka toli gražu ne visi vaistinių preparatų gamintojai.
„Jeigu mums reikia 4 tonų gudobelių vaisių ir jų po 100 kilogramų surinktų 40 žmonių, reikėtų atlikti 40 tyrimų.
Mikrobiologinis tyrimas kainuoja 300 litų. O kur dar radiacijos, sunkiųjų metalų tyrimas“, – kalbėjo bendrovės „Aconitum“ importo vadovas Algimantas Sudaris.
Jeigu tyrimai parodytų, kad vaistažolės neatitinka reikalavimų, jos būtų grąžintos pardavėjui.
Tačiau pinigų už tyrimus niekas negrąžina, taigi bendrovė patirtų nuostolių.
„Todėl mes esame pasirašę sutartis su sertifikuotais tiekėjais.
Tada atkrinta visos anksčiau minėtos problemos, o mes esame tikri, kad vaistažolės išaugintos ekologiniuose ūkiuose, kurie turi visus reikalavimus atitinkančias džiovyklas, saugyklas, pakavimo įrangą“, – aiškino A.Sudaris.
Dėl tų pačių priežasčių vaistažoles tik iš didmenininkų perka ir bendrovė „Valentis“.
Pasak jos atstovų, didžiausias – gudobelių vaisių poreikis, nes didelę paklausą turi skystas gudobelių ekstraktas ir tinktūra.
* * *
Kada ir ką rinkti
* Liepa: gysločiai, baliniai ajerai, trilapių puplaiškių lapai, smiltyninių šlamučių žiedynai, raudonėliai, jonažolės, skėtinės širdažolės, vaistinių medetkų žiedai, miltinių arkliauogių lapai, pelynai.
* Rugpjūtis: kelminių paparčių šaknys, triskiaučiai lakišiai, ugniažolės, pavasarinių adonių stiebai ir žiedai, baliniai ajerai, smiltyninių šlamučių žiedynai, girtuoklių uogos, šalpusnių žiedai ir lapai, trikertės žvaginės, apynių, baltalksnių spurgos, kmynų stiebai.
* Rugsėjis: sibirinių bijūnų, valerijonų, gyvatžolių, mėlynųjų palemonų šaknys, erškėčių, gudobelių vaisiai, pavasarinių raktažolių šakniastiebiai, cikorijų šaknys, ilgalapių rūgštynių šakniastiebiai.
* Spalis: paprastųjų varpučių šakniastiebiai, vaistinės šventagaršvės, putinų vaisiai ir žievė, bruknių uogos.
* * *
Negalima perlaikyti
Jadvyga Balvočiūtė, Žolininkė
„Daugiausia gydomųjų savybių turi tos vaistažolės, kurios surenkamos augalams vos pradėjus žydėti ar skinant tik subrandintus jų vaisius.
Surinktas vaistažoles reikia džiovinti gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje arba tamsioje patalpoje. Jos išdžiūsta per 3-15 dienų.
Gerai išdžiūvusios vaistažolės laikomos drobiniuose maišeliuose, sandariose dėžėse, stiklainiuose, vėsioje, sausoje ir nuo saulės spindulių apsaugotoje tamsioje vietoje.
Kiek metų saugoti vaistažoles? Jų gydomosios savybės išsilaiko skirtingai. Daugelį vaistažolių siūlau suvartoti per 2 metus, o medetkų žiedus ir melisas – ne ilgiau kaip per metus.“
* * *
Gydo įvairius negalavimus
* Ramunėlės: nuo uždegimų, mažina spazmus, nuramina sudirgusią nervų sistemą.
* Jonažolės: liaudies medicinoje laikomos vaistu nuo 99 ligų.
* Baltieji dobilai: nuo epilepsijos.
* Rausvieji dobilai: nuo bronchito, jų medus gydo mažakraujystę.
* Rugiagėlės: stabdo kraujavimą, gydo uždegimą, skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, gerina virškinimą.
* Ievos: podagrai, reumatui, plaučių tuberkuliozei gydyti. Gydomųjų savybių turi jų žiedai, uogos, lapai, jaunų šakelių žievė.
* Pakrūminės bajorės: gydo širdies ir kraujotakos sistemos, inkstų ir šlapimo pūslės ligas.
* Dirvinės buožainės: nuo įvairių odos ligų, veiksmingai valo kraują, naikina žalingus mikrobus, pasižymi antiseptinėmis savybėmis, gydo uždegimus ir žaizdas.
* Paprastosios garšvos: nuo širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimų, širdies nepakankamumo, hipertonijos, aterosklerozės, tinka ir podagrai gydyti.
* Baliniai ajerai: nuo peršalimo ligų, reumato, malšina įvairius skausmus, turi antiseptinių savybių, skatina žaizdų gijimą, taip pat stiprina nervų sistemą, gerina atmintį ir regėjimą.
* Vaistinės taukės: stabdo kraujavimą, gydo uždegimus ir žaizdas, įvairius sumušimus, taip pat skrandžio ir žarnyno uždegimus, malšina stiprų kosulį.