Antai puikių Bordo vynų, kaip „Margaux“, „Latour“, „Pétrus“ ir kt., investicinis indeksas ir toliau kopia viršun, nepaisydamas finansinėse rinkose esančių vėjų ir skersvėjų. Geri Bordo vynai dėl aukštos savo kokybės, ilgaamžiškumo ir gilių tradicijų yra įgiję savotišką kultinį statusą. Tai nulėmė ir kokybiškų vynų paklausa, ir su jais susijusios prancūzų branginamos tradicijos.
Nors dabartinis Prancūzijos prezidentas vyno negeria, o prancūzų vyriausybė griežtina kovą su alkoholio vartojimu, vyno kultūra yra tapusi prekiniu Prancūzijos ženklu ir prancūzų identiteto dalimi.
Prancūzų moksleiviams organizuojamos net ekskursijos, supažindinančios juos su kulinariniu paveldu, kurio neatskiriama dalis yra vyno ragavimas ir jo derinimas su maistu. Įvairios vyno gamintojų, mėgėjų, kritikų, žurnalistų asociacijos puoselėja vyną, kaip prancūziškos kultūros dalį savo šalyje ir už jos ribų.
Lietuvą, istoriškai bene toliausiai į rytus nutolusią Vakarų civilizacijos dalį, pasiekė Bordo vyno tarybos desantas. Jo atstovai per iškilmingą vakarienę, birželio mėnesį vykusią Vilniaus rotušėje, įkūrė 72-ąją atstovybę ir į Bordo komandorus įšventino grupelę vyno gerbėjų iš Lietuvos. Per ceremoniją naujieji komandorai buvo apgaubti purpurinėmis aksominėmis mantijomis, jiems įteikti komandorų ženklai ir diplomai. Išgėrę gurkšnį Bordo vyno komandorai simboliškai įtvirtino savo lojalumą Bordo vyno filosofijai.
Įkurtos atstovybės magistru tapo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Užsienio prekybos departamento direktorius Petras Šimeliūnas. Pasak jo, tai, kad Vilniuje įsteigta Bordo atstovybė, reiškia, jog Lietuvoje jau egzistuoja palankios sąlygos puoselėti valgymo, gero vyno ir bendravimo tradicijas, kurios yra sudėtinė Vakarų šalių kultūros dalis. Net komandorų diplomuose parašyta: „Bordo vynas – Vakarų kultūros simbolis“.
Po inauguracijos Bordo vyno tarybos prezidentas Michelis Pierre'as Massonie pasakė: „Baltijos šalys buvo truputį pamirštos ir neįvertintos, bet Vilniuje mes supratome, kad Lietuva po ilgos pertraukos vėl grįžo ten, kur visą laiką ir buvo, – į Europą. Tai, kad Vilnius šiais metais yra Europos kultūros sostinė, ir tai, kad jame įkurta Bordo atstovybė, šį teiginį tik patvirtina“.
Didžioji Bordo vyno taryba buvo įkurta 1952 m., subūrus įvairias regionines Bordo brolijas ir vynuogių augintojų bei vyno gamintojų asociacijas. Nuo 1975 m. taryba, remiantis Prancūzijos įstatymais, tapo ne pelno siekiančia asociacija, vienijančia 16 vadinamųjų vyno brolijų ir 72 dvidešimtyje pasaulio valstybių esančių atstovybių.
Bordo vyno taryba atstovauja visiems Bordo vynams ir populiarina jų prekinį ženklą. Didžioji taryba bendradarbiauja su Bordo vyno akademija, kuri remia kultūrinę vyno įtaką, bei Bordo vyno prekybos rūmais, reklamuojančiais regiono vynininkystę.
Didžiojoje taryboje esančios vyno brolijos yra profesionalų asociacijos, atstovaujančios vienai ar kelioms teritorijoms ir puoselėjančios vietos vynų tradicijas bei individualią vyno gaminimo filosofiją.
Atstovybėms priklausantys komandorai neretai vadinami Bordo vynų ambasadoriais. Komandorais gali tapti ir vyno profesionalai, ir paprasti mėgėjai – juos vienija aistra Bordo vyno kultūrai. Komandorai savo veikla nesiekia pelno ir organizuoja kultūrinius, gastronominius, edukacinius renginius. Šiaurės Europoje, be Vilniaus, atstovybės taip pat veikia Osle, Malmėje, Rygoje ir Kopenhagoje.
Šventinę vakarienę Vilniuje organizavo restoranas „Domm“, vynus pristatė Bordo vyno taryba. Aperityvui buvo pateikta putojančio vyno „Lateyron Crémant de Bordeaux“, o užkandžiams – jūrų šukučių, žaliųjų salotų, šparagų, citrinų „oras“, suderintas su gaiviu baltuoju vynu „Château Haut-Lagrengen Pessac-Léognan 2007“.
Pagrindiniams patiekalams buvo pasirinkti elnienos pjausnys su ančių kepenėlėmis, salierų salotomis, balzaminiu actu ir bronza, kuris buvo užgeriamas sodriu gero derliaus metų „Château Bourseau Lalande-de-Pomerol 2005“, ir ėriukas su švilpikų, baravykų, „Demi-glace“ padažu, derintas su subtiliu ir kompleksišku raudonuoju „Château Prieuré-Lichine Margaux 1996“.
Galiausiai desertui buvo pateikta „Crème brûlée“ su uogų pyragu, mėtomis ir sidabriniu medumi, tvarus ir fantastišką įspūdį paliekantis ilgo poskonio desertinis „Château Gillette Sauternes 1983“. Vakaro metu vyravusią Bordo dvasią taikliai apibūdino vakarienėje kalbėjęs kunigas Ričardas Doveika, pasakęs, kad prisiliečiant prie stalo ir vyno išminties, susijungia dangus ir žemė. O Prancūzijos ambasadoriaus Lietuvoje pridūrė, kad šalių, kuriose Bordo vyno vartojimas didėja, laukia gera ateitis.