Biologų Dovilės ir Mindaugo Rylų kuriamas rožynas – išskirtinis.
Nemažą dalį jo sudaro senovinės rožių veislės, Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje augintos dar XV-XVIII amžiuje.
Šiuo metu jų rožių kolekciją sudaro daugiau nei 400 apželdinimui skirtų veislių, auginamų atvirame lauke.
Rožyne krūminės rožės auga kartu su daugiametėmis gėlėmis, kurios papildo ir dar labiau išryškina gėlių karalienės grožį. Įvairiaspalviai rožių žiedai dera su levandomis, katilėliais, rusmenėmis, kitais augalais.
Rožyno šeimininkai savo gėles siūlo apžiūrėti ir išsirinkti internetu, o sodinukus pristato siuntų gabenimo tarnyba. Sodinukų kaina – 20-30 litų.
Didžiausia bėda – amarai
Kaip sako Mindaugas, žiemos neatlaikęs rožės krūmas Dovilei yra ne praradimas, o atradimas. Vadinasi, jis netinkamas auginti Lietuvoje.
Rylos specialiai nedengia rožių žiemą, taip jas išbandydami ir pritaikydami auginti mūsų klimato sąlygomis.
„Kuo ilgiau ir daugiau žmogus augina rožių, tuo mažiau jis dėl jų nerimauja, tupinėja aplink jas.
Rožė nėra tokia lepi, kaip dažnai įsivaizduojama, bet priežiūros jai reikia, kaip ir visiems kitiems augalams“, – tikino 33 metų moteris.
Mitas, jog rožė – itin lepus augalas, susijęs su hibridinių arbatinių rožių veisle. Sovietmečiu šios stambiais žiedais žydinčios, tačiau labai lepios, šalčiams neatsparios rožės buvo itin populiarios Lietuvoje.
Pagrindinis rožių priešas – amarai, todėl rožes būtina apipurkšti juos naikinančiomis medžiagomis. O visa kita – tiktai smulkmenos.
Rožių net nereikia dažnai laistyti kaip vienmečių gėlių, nes jų šaknys yra ilgos ir siekia giliai žemėje esančią drėgmę.
Dabar nemažai veislių žiemoja nedengtos, yra atsparios grybelinėms ligoms.
Todėl svarbiausia – tinkamai pasirinkti veisles ir gerai žinoti, ko iš rožių galima tikėtis – nuostabaus kvapo ar gausaus nuolatinio žydėjimo, vertingų senovinių veislių ar šiuolaikinės selekcijos stebuklų.
Tinkamiausias – mėlynas fonas
Iš viso pasaulyje yra daugiau nei 10 tūkstančių rožių veislių, tačiau niekas nesuskaičiavo jų žiedų spalvų ir atspalvių. Prigimtinė rožės spalva – rausva, geltonos rožės išvestos tik XX amžiuje.
Komponuoti rožes taip pat galima įvairiai. Lietuvoje įprasta atskirus rožių krūmus auginti taisyklingų formų lysvėse. Dovilė tokius rožynus vadina nuobodžiais. Jos rožynai visiškai kitokie ne tik dėl to, kad gėlininkė žavisi romantišku stiliumi.
Rožės derinamos su daugiametėmis gėlėmis ir dėl pragmatiškų sumetimų.
Mat nežydintys rožių krūmai nėra gražūs, o susodinti su skirtingu laiku žydinčiomis daugiametėmis gėlėmis atrodo kur kas patraukliau, jau nekalbant apie vaizdą, kai sužydi visos gėlės.
Siūlo gėlėmis puošti namus
„Visiems sakau: negailėkite rožių, skinkite jas, kurkite puokštes, gėrėkitės jomis, nes gėlyne jos vienokios, o vazoje – visai kitokios. Būna, kad sode jų net nepastebi“, – ragino Dovilė, įspėdama, jog skinti rožes reikia tik trumpais koteliais, kad nebūtų nualinti krūmai.
Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir Vakarų Europoje, populiariausios pilnavidurės, labai kvapios rožės svyrančiais žiedais.
Tačiau mados, kurias rožių pasaulyje diktuoja anglų, prancūzų, vokiečių selekcininkai, daugeliui žmonių nėra svarbios. Pasirinkimą dažniausiai lemia jų pačių skonis ir poreikiai.
Dovilė pastebėjo, jog vyresnės kartos žmonėms nepatinka dabar madingi plokšti tarsi bijūno rožių žiedai.
Jiems gražiausi atrodo XX a. klasika vadinami pailgi pumpuro formos žiedai.