Mes nusprendėme patikrinti tai savo skrandžiais. Kiekvieną savaitę keliausime į skirtingą sostinės kavinę valgyti dienos pietų. Vertinsime ir savitarnos valgyklų, ir restoranų pasiūlymus. Aiškinsimės - galbūt prabangiame restorane kai kada galima papietauti už tą pačią kainą kaip aptriušusioje užeigoje.
Vilniaus senamiesčio Totorių ir Labdarių gatvelėse netrūksta užeigų ir kavinių, viliojančių dienos pasiūlymais. Jas palyginti nesudėtinga – valgiaraščiai su kainomis iškabinti languose.
Pastebėjome, kad sriubos kainos svyruoja nuo 3 iki 4,5 lt, o antrajį patiekalą su mėsa ar žuvimi galima rasti už 10 -12 lt. Pigiau 7-9 lt kainuotų blyneliai ar virtinukai. Vadinasi, papietauti rimčiau įmanoma daugmaž už 13-15 lt. Beveik visi antrieji patiekalai mėsiški - vegetarams nelabai būtų ką rinktis.
Labdarių gatvėje dėmesį patraukė impozantiškas antikinis frontonėlis, kabantis virš įėjimo į graikų restoraną „Athena“. Apetitas sukilo jau žiūrint į patiekalų pavadinimus: Raudoname vyne marinuotas ėrienos ir daržovių troškinys (10.9 lt), vištienos suktinukas, įdarytas brokoliais, ananasais ir sūriu (9.9 lt), žirnelių sriuba su grietinėle (3 lt). Dienos pietus pasirinkę svečiai nemokamai gauna stiklinę gėrimo. Atrodo - ir skanu, ir kaina panaši kaip perkant savitarnos užeigose.
Justino įspūdžiai:
Kažkodėl „Atėnai“ visiškai tušti – visi nuobodokame interjere sustatyti staliukai laisvi. Už siauro koridoriaus – vedančio pro tualetus – išėjome į gana erdvią, bet neįspūdingą terasą vidiniame kiemelyje. Čia iš pradžių nebuvo nė vieno žmogaus. Kai įpusėjome pietus, pasirodė keli kiti valgytojai.
Pietūs tuščiam ir nereikliam pilvui pasirodė sotūs ir skanūs. Trintų žirnių sriuba – būtent tai, ko ir galima tikėtis iš pavadinimo: žalia tyrė, papuošta grietinėlės spirale. Įdarytas vištienos suktinukas šiek tiek sausokas, bet nemokamas gėrimas(raudonųjų serbentų kompotas su ledu) maloniai drėkino gomurį. Tik gaila, kad prie dienos pietų čia nepriklauso desertas – smaližiams tenka pavartyti daug didesnių kainų pagrindinį valgiaraštį arba eiti į parduotuvę pirkti šokolado.
Gintos įspūdžiai:
Nusprendžiau, kad nesu labai alkana, todėl valgysiu tik antrąjį patiekalą. Išsirinkau ėriuko troškinį vyne - mėginu valgyti kuo sveikesnį maistą, o esu girdėjusi, jog ėriena yra pati sveikiausia mėsa. Ėriukai - keisti gyvuliai, jie nebijo skerdiko peilio ir į jų kraują mirties valandą neišsiskiria adrenalinas.
Mėsos gabalėliai raudoname padaže kvepėjo prieskoniais. Nei per sūru, nei per saldu - pats tas. Garnyrui buvo galima rinktis bulves arba ryžius. Aš pasirinkau ryžius. Jie gerai išvirti ir birūs. Mažiau patenkinta likau daržovėmis - kopūstų, morkų ir agurkų salotos buvo valgomos, tačiau labai jau primenančios garnyrą prie lietuviško kiaulienos kepsnio. Troškintų daržovių, kurios, logiškai mąstant, turėtų būti mėsos ir daržovių troškinio dalis, nepastebėjau.
Puoliau valgyti pamiršusi, kad patiekalą planavau nufotografuoti. Susigriebiau jau tada, kai maloniai atsidususi padėjusi įrankius šalia tuščios lėkštės.
„Ar tas maistas tau pasirodė graikiškas?“ - paklausė Justinas. Susimąsčiau. Atrodo, kad mėsa buvo pagardinta cinamonu. Kažin ar tai būtų galima pavadinti Atėnų dvelksmu. Tačiau išėjau soti ir užmokėjusi tik vienuolika litų.
Pervertėme restorano valgiaraštį. Ten kainos buvo daug didesnės - mėsos ir žuvies patiekalų kainos svyravo nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.