Kažkur girdėjau, kad esama krepšinio žinovų, kurie dieviškai išmano šio žaidimo plonybes, nors nėra kamuolio per aikštę persivarę. Gal ir yra tokių krepšinio profesorių, kas ten žino… Nors sunku patikėti…
O štai vyno žinovų, kurie nėra nė vienos kekės vynuogyne nukirpę-daugybė. Ir niekas nesistebi. Vyno kultūros adeptų, galinčių pusvalandį paistyti apie poskonio niuansus, bet niekada negirdėjusių itališko žodžio “vendemmia”, ispaniško “vendimia”, prancūziško “vendange” - pilni vyno forumai.
Tad nuo šio žodžio-“vendemmia”-vynuogių derliaus nuėmimas-ir reiktų pradėti. Man, pavyzdžiui, šis žodžių junginys dvelkia ne magiškais vyno ritualais, ne poskonio niuansų studijomis, o nugaros diegliais. Ir sūriu prakaitu. Kiekvieną rugsėjį atiduodu vyno kultūros duoklę-vieną šeštadienį skiriu veiksmažodžiui “vendemmiare”-nuimti vynuogių derlių. Ir kiekvienąsyk grįžtu surietęs nugarą.
Taigi, mielieji poskonio medžiotojai, vyno ir maisto derinimo dėsnių teoretikai, štai jums vyno kultūros praktinis darbas. Jį kasmet man išdėsto ponas Ivo savo ūkyje Toskanoje. „Matai šitą eilę? Joje 280 vynmedžių. Ant kiekvieno vynmedžio –po 6-8 kekes, ant vienos kekės-100—120 gramų vynuogių. Vadinas, nuo vieno medelio teks nuskinti maždaug vieną kilogramą vynuogių. Kai praeisi vieną kartą per visą eilę—būsi surinkęs maždaug trečdalį dienos normos“ – rūščiai aiškina Ivo.
Desperacija, mielieji, gryniausia desperacija: per dieną reiks nukarpyti, išrūšiuoti – atskirti supuvusias nuo sveikų, maždaug toną vynuogių, be to dar -tampyti paskui save dėžes su 20 kilogramų vynuogių. Tokios „vendemmia“ normos. Žinoma, senasis Ivo nutuokia, kad nė velnio aš tų normų neįvykdysiu.
Juk vynuogių kekes reikia ne šiaip į dėžes sumesti, reikia atsargiai, lyg kiaušinius, suguldyti. Vynuogės turi būti sveikut sveikutėlės, nesutrintos, nepažeistos, nes priešingu atveju gali prasidėti nekontroliuojama fermentacija. Tada nuobodžios, bet labai naudingos sinjoro Ivo paskaitos apie įvairius fermentacijos aspektus jau nebebus galima išvengti.
O juk to žmonės ir važiuoja rugsėjį į vynuogynus. Italijos someljė mokyklos gena savo klausytojus skinti vynuogių, pasižiūrėti, kas dedasi vyno ūkiuose. Pasiklausyti, ką šneka vyno gamintojai. Tuos, kurie tingi, gąsdina, kad neduos diplomo, kurį paskui galima pasikabinti matomiausioje biuro vietoje.
Žodžiu, mielieji vyno kultūros fanai, ne kelionei į Turkiją reikia pinigėlius taupyti. O vyno praktikos darbams Pietų Europoje. Tik nepavėluokite, nes Toskanos ūkiai jau prigužėję olandų, danų, britų, kurie trokšta praeiti vyno praktiką-skinti vynuoges. „No profit“, žinoma. Be jokio užmokesčio. Užmokestis-sąlytis su vynuogynu, su vynuogėmis, su vyno žmonėmis. Galimybė paimti į rankas „sangiovese“ uogas-juodas, mažytes, su stora oda. Juk iš šių uogų spaudžiami mitiniai vynai-„brunello di Montalcino“, „nobile di Montepulciano“.
Ir Toskanoje ir Kalifornijoje vis labiau plinta nauja turizmo rūšis. Siūlomi naujoviški turistiniai paketai, į kuriuos įeina: vynuogių skynimas, enologo (vyno agronomo) paskaitėlė apie tai, kaip gimsta vynas, odos standinimas (galimybė nuogam pasilepinti kubile su vyno misa), vyno šventė. Ir žinoma, galimybė dalyvauti „World Championchip Grape Stomp“-vynuogių spaudimo kojomis pasaulio čempionate.
Skinti vynuogių važiuoja ne tik vyno smalsuoliai, kuriems vietoje nusibodusių vyno teorijų norisi lieti prakaitą vyno ūkyje su žirklėmis rankoje. Važiuoja tie, kurie nori nuvyti stresą, pabūti gamtoje. Važiuoja draugų kompanijos, poros, šeimos.
„Mes „vendemmia“ pradėjome rusgėjo 16-ąją“-pasakoja man ūkio „Casale Cento Corvi“ netoli Romos savininkas Fiorenzo Collacciani. „Dabar juodai dirbame. O paskutinį rugsėjo sekmadienį švęsime „festa della vendemmia“-derliaus nuėmimo šventę. Kviečiu į ją visus, kas skynė ir kas neskynė. Vyno užteks visiems“.
Tokio yra rugsėjo magija vyno šalyse: daug dirbti vynuogynuose, o sekmadienį-švęsti. Beje, ar geras bus 2009-ųjų derlius? „Puikus!“-vienu žodžiu atsako Fiorenzo. Ir patikslina: “Derliaus kokybė puiki. Ir kiekis neblogas. Kad tik būtų kam parduoti...“
Bet tai jau nebe vyno magija, o vyno ekonomika. Vyndariai sunerimę: supirkimo kaino šiemet nukritusios rekordiškai: už kilogramą legendinių Toskanos Bolgerio vynuogių kilogramą prašo 20 eurocentų, mažiau nei litą. Galbūt ir iki Lietuvos atsiris pigesnio vyno banga... Pažiūrėsime. „Vendemmia“ juk dar nesibaigė.
p j