Milanas – tai valandų valandas užsitęsiančio aperityvo metropolija. Aperityvo tradicija gali labai patikti, arba visai nepatikti. Priklausomai nuo to, ką mėgstate. Jei baltas staltieses, prabangius interjerus, iškilmingą restoranų rimtį – tada tikrai nepatiks. O jeigu-žmonių šurmulį, paskanintą itališko chaoso prieskoniu – lengvai atsiduosite aperityvo magijai.
XX
Taigi, aperityvas. Tai prabanga ar kasdienybė? Kai prieš dešimtį metų įsibroviau pro apsaugą į „Dolce&Gabbana“ prezentacijos rūbinę, suskubau siciliečio Domenico Dolce paklausti: „Prašau, maldauju, tik į vieną klausimą man atsakykite ir einu lauk. Sakykite, be ko italas stilistas Domenico Dolce negalėtų gyventi“.
To mini interviu nebuvau su spaudos atstovu suderinusi. Mano klausimas – spontaniškas. Pajutau griežtą apsaugos vyruko žvilgsnį. Bet Domenico švelniai nustūmė savo asmens sargybinį ir susimąstė: „Be ko negaliu gyventi? Hmm.. Negaliu gyventi... na, turbūt, be aperityvo“.
Tikėjausi gudresnio atsakymo, pavyzdžiui, kad šis mados pasaulį sudrebinęs kūrėjas pasakys, jog negali gyventi be kūrybos, be prabangios jachtos, be savo erotiško draugo Stefano.
Be aperityvo. Štai nuo tos akimirkos ir mano gyvenime įsibrovė aperityvas. Dienos kultine akimirka. Kas gi slepiasi po šiuo įmantriai skambančiu žodžiu? Aperityvas.
Pirmiausia, tai išskirtinė valanda, akimirka, kai baigiasi darbo diena. Ir kai keliauti vakarienės namo dar nesinori. Aperityvo laikas ne visada vienodas – tai valanda prieš vakarienę. Ne tik Domenico Dolce, bet ir visa Italija vakarieniauja pakankamai vėlai, o pietauja – anksti. Nuo pirmą valandą prasidedančių pietų iki vakarienės aštuntą, o kartais ir dar vėliau, ištverti tikrai sunku. Kur kas naudingiau išmokti atsiduoti aperityvo magijai. Po darbo dienos tai tampa tikrai maloniu ritualu.
Septintą valandą pėsčiomis Domenico Dolce iš savo mados namų Milano Goldoni gatvėje traukia į Venecijos prospektą aperityvo. Dizaineris kerta Piave gatvę ir suka į kairę. Už kelių kvartalų San Babila aikštės pašonėje – Domenico mėgstamiausia vieta – jo paties kartu su Stefanu Gabbana suprojektuota juodo stiklo kavinė su iškaba „D&G“. Štai šioje vietoje daugiausia vilčių sutikti italų mados žvaigždę.
Jis drybso ant juodų minkštasuolių ir gurkšnoja putojantį itališką briutą „prosecco“ . Tiesa, jei pradėčiau vardinti „prosecco“ tipus ir teigčiau, jog aperityvo metu geriamas tik jis, ir vėl būčiau neteisi. „Prosecco“ – tai kasdienis aperityvas. Lengvas, neįpareigojantis, jo taurė kainuoja nuo 3 iki 5 eurų.
„Prosecco“ galima pakeisti nealkoholiniais aperityviniais kokteiliais - „San Bitter“ arba „Crodino“. Arba suteikti jam šventinį atspalvį, pasirenkant brangesnį gėrimą - itališką putojantį „Berlucchi“. O pilna aperityvo puokštė – tai dar ir užkandėlės: riešutai, vieno kąsnio sumuštiniai, „tramezzino“ – (it. perteptas sumuštinis ), mikromocarelos, alyvuogės, Parmos kumpio griežinėliai, šviežios daržovės, kurias reikia mirkyti į alyvuogių aliejų ir dar daugybė mažų, spalvingų, apetitą velniškai žadinančių skanumynų. Žinoma, nesaldžių.
Mados savaitės metu kiekvieno dizainerio garbės reikalas surengti savo klientams, gerbėjams, žurnalistams aperityvą. Dizainerio prezentacijos kuluaruose aperityvui suteikiamas asmeniškumo atspalvis. Kiekvienas mados kūrėjas jį rengia savaip. Per dešimt metų man susidarė įspūdis, kad aperityvas – tai individuali, šiek tiek neprognozuojama, bet žavinga kolekcijos uvertiūra.
Štai „Gucci“ mados namų rengiamas aperityvas „Sheraton Majestic Diana“ viešbutyje – nepakartojamas. Miniatiūrinėse taurelėse – karšta tigrinė krevetė, pagardinta rojaus obuoliuku. Tik nei „prosecco“, nei „Berlucchi“ čia negausi.
Mat „Gucci“ klientų dauguma – ne italai. Todėl aperityvo metu geriamas viskis ir brendis su ledu. Jį labiausiai dievina „Vogue America“ redaktorė Anna Wintour, „Gucci“ aperityvui skirianti labai ilgą laiką.
Giorgio Armani mados namuose prie aperityvo - jokių užkandžių. Prieš žvelgiant į vieną intelektualiausių kolekcijų, dizaineris leidžia tik suvilgyti gerklę šampanu. Ne „Dom Perignon“, kaip „Dolce&Gabbana“ aperityvų metu, bet ne mažiau intelektualiu. „Perier Jouer“ šampanu vaišina „Brioni“ bei „Ermenegildo Zegna“ mados namai. „Prada“ klientai žino – barmenas įpils tik pačių stipriausių alkoholinių gėrimų. Be jokios užkandėlės. „Prada“ dievina greitai iš kojų verčiančias emocijas – ir prie baro, ir demonstravimo salėje.
O štai „Brunello Cucinelli“ prezentacijų aperityvų neatsisakytų nė vienas gurmanas. Mados namai vaišina „prosecco“ lydinčiomis užkandėlėmis, pagardintomis tikrų tikriausiais trumais.
Rusas dizaineris Valentinas Judaškinas aperityvo kultą naudoja pragmatiškiems tikslams. Jo kolekcijos visada pristatomos jau pasibaigus darbo dienai, todėl klientų jėgų resursai dažnai būna išsekę. Tačiau Milano mados pasaulis žino – aperityvo metu V.Judaškinas leidžia šaukštais kabinti juoduosius ikrus. Ar ne nuostabi prezentacijos uvertiūra?
Per dešimt metų tekų prisiragauti įvairiausių aperityvų. Ir patirti nekasdieniškų emocijų, mat aperityvo metu galima iš arti nufotografuoti Holivudo žvaigždes - dizainerių pirmosios eilės viešnias.
Dizainerio Johno Richmondo aperityvuose – labai daug žmonių. Mat britas tikrai neskaičiuoja išlaidų. J.Richmondo aperityvai primena gausius pietus. Čia pavyko nufotografuoti juodais „tramezzinais“ besigardžiuojančią kino garsenybę. „Dark“ stiliaus naujienos ant J.Richmando podiumo sudomino mados akibrokštus Milane medžiojantį kitą britą Sasha Baroną Coheną.
Mados savaitės aperityvai - žavūs, pilni emocijų, visada nauji ir įdomūs. Tiesa, jie irgi pavojingi. Jei prarasi saiko jausmą, kitą dieną iš skausmo plyš galva.
Todėl paskutinę savaitės dieną labiausiai sužavi Romeo Gigli prezentacijos aperityvas. Tai – tiesiog gėlas, šaltas vanduo su dizainerio logotipais papuošta etikete. Persisotinus mados ir gurmaniškų užkandėlių – stiklinė „Romeo Gigli“ vandens padeda grįžti į kasdienybę.