Retro stiliaus muzika, džiaugsmingi seniai matytų bičiulių susitikimo šūksniai, prisiminimų nuotrupos – tokia dvasia sekmadienio vakarą tvyrojo sostinės „Neringos“ kavinėje.
Prie staliukų susėdo aktorius Rimgaudas Karvelis, architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai, pianistas Povilas Jaraminas, perkusininkas Vladimiras Tarasovas, poetai, medikai, ekonomistai, kadaise ne vieną valandą praleidę „Neringoje“ bendraudami, diskutuodami, pokštaudami, ragaudami firminį „Kijevo“ kotletą, kuris dabar vadinamas „Neringos“ kepsniu.
Tarsi atgijo poeto, Nobelio premijos laureato Josifo Brodskio, beveik prieš keturis dešimtmečius viešėjusio Vilniuje ir poetiškai užfiksavusio tuometę „Neringos“ aplinką, eilėraščio eilutės: „Laikas įeina į Vilnių pro kavinės duris, lydimas traškesio indų, peilių ir šaukštų. Ir erdvė, prisimerkusi kaip tvarkdarys, nužvelgia jo pakaušį iš aukšto“.
Paminėti legendinės kavinės 50-mečio jos senuosius ir naujuosius lankytojus pakvietė Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro klubas, vadovaujamas vieno „neringiečių“ Eugenijaus Janutėno.
„Posakį, kad viskas bijo laiko, o laikas bijo piramidžių, galėtume pritaikyti Vilniui: čia laikas bijo „Neringos“.
Kai ateinu čia po ilgesnės pertraukos, jaučiuosi, lyg kavinė būtų ką tik atvėrusi duris: skamba rami muzika, sukiojasi paslaugūs padavėjai.
Bet jau nesutinku buvusių garsių lankytojų. Tad pasinaudojome „Neringos“ jubiliejumi suburti dar išlikusią senąją gvardiją“, – sakė E.Janutėnas, prieš pusę amžiaus griežęs smuiku per šios kavinės atidarymą.
Vadovaujant muzikologui Viktorui Gerulaičiui kavinėje mezgėsi pokalbis apie „Neringą“ ir jos garsiuosius lankytojus, kurių veidus buvo galima išvysti čia pat rodomose nuotraukose.
Vakaro svečiai sužinojo, kur buvo garsusis profesoriaus chemiko Kazio Daukšo staliukas, prie kurio niekas, išskyrus jį, negalėdavo sėdėti, kur įsitaisydavo grafikas Stasys Krasauskas, niekada iš rankų nepaleisdavęs eskizų bloknoto, ką kavinės baseinėlyje veikdavo kompozitorius Benjaminas Gorbulskis.
Ekrane atgijo 1959-ųjų lapkričio mėnesio kino žurnalo „Tarybų Lietuva“ puslapiai, kuriuose užfiksuoti „Neringos“ kavinės atidarymo epizodai ir pirmosios studentų džiazo grupės muzikinės improvizacijos.
Tarp tuomečių muzikantų vakaro svečiai atpažino dabar garsų mediką Laimutį Martinkėną, verslininką Eugenijų Sokolovą, chemiką Julių Šivickį.
Architektų Nasvyčių pasakojimą apie kavinės interjero kūrimą keitė ilgesį žadinančios dainos, traukiamos Violetos Rakauskaitės ir Alekso Lemano, kurio žmona Milda buvo viena pirmųjų „Neringos“ padavėjų.
Ką gi, ne tik intelektualūs pokalbiai, kūrybinės minties proveržiai, bet ir meilės istorijos įrašytos į „Neringos“ metraštį.