Jau kelerius metus šią gurmanų savaitę organizuojantis populiarus judėjimas „Le Fooding“ šįkart pasirinko politinio ir gastronominio nekorektiškumo temą.
Mat viskas mūsų gyvenime tapo pernelyg korektiška. Taigi mirtinai nuobodu. O „Le Fooding“ tikslas buvo ir lieka „kova su nuoboduliu prie stalo“.
Sviestas – ne tabu
„Ji visur deda sviesto“ – šitaip buvo pavadintas vienas iš renginių, gurmanus poromis kviečiantis į SPA ir kūno priežiūros procedūrą, kurią sudaro vien tik sviestas.
„Niekas nežino, kokia muzika bus numatyta per šią procedūrą. Ir kodėl gi ne tango?“ – apie filmą „Paskutinis tango Paryžiuje“ šelmiškai užsiminė organizatoriai.
Prieš daugiau nei 30 metų sukurta Bernardo Bertolluci juosta ligi šiol garsėja skandalinga scena, kurioje aktorius Marlonas Brando savo partnerės Marios Schneider paprašo, kad ši jam paduotų sviesto.
Vėliau paaiškės, jog ne tiktai filmo veikėja Žana, bet ir aktorė M.Schneider per filmavimą nė neįtarė, kad sviesto pakelis bus naudojamas sodomijos scenai.
Visus grožio ir malonumų receptus „vien sviesto SPA“ sukūrė iš Airijos kilusi, Paryžiuje išgarsėjusi kulinarinių knygų autorė Trish Deseine.
Tiesa, kūno malonumų nekorektiškumas jai rūpi mažiau nei paties sviesto likimas.
Populiarių receptų knygų autorė kovoja, kad dailių kūno linijų priešu ir cholesterolio draugu paskelbtas riebalas būtų sugrąžintas į mūsų šaldytuvus.
T.Deseine sviestą naudoja kur tik gali, todėl save pristato kaip „politiškai nekorektišką“.
Musės – maisto palydovės?
Kitas savaitės eksperimentas vadinosi „Musės, našlė ir jos meilužis“.
Elegantiškas šampanas „Veuve Clicquot Brut Carte Jeune“ (išvertus iš prancūzų – našlė Clicquot) buvo patiekiamas su baisiai dvokiančiu Prancūzijos rytinėje dalyje gaminamu miunsterio sūriu.
„Kitas etapas – Cliquot našlė su kirminais“, – šlykščiai smagius pažadus žarstė organizatoriai, taip primindami, kad musių lervos kartais užsiveisia sūryje.
Pavyko papiktinti aktorę
Labai ir mažiau žinomi Paryžiaus virėjai taip pat buvo kviečiami gaminti nepadorių patiekalų: „Tokių, kurių savo restorane niekuomet nedrįstumėte patiekti“.
Siekiant išsaugoti tariamą anonimiškumą, virtuvės meistrai triūsė su kaukėmis.
„Le Fooding“ interneto svetainėje anksčiau už kitus užsiregistravę ir 10 eurų mokestį labdarai sumokėję paryžiečiai galėjo visų tų nekorektiškų siaubų paragauti apleistame ir nusausintame Paryžiaus baseine „Molitor“.
Štai Petteras Nillsonas pagamino „ekumeninį“ daržovių šiupinį. Jis simbolizavo visas religijas ir buvo papuoštas kryžiaus formos virta bulvyte, pavadinta „cistersinė erekcija“. (Cistersai – katalikų vienuolių ordinas. – E.U.)
O pasaulinio garso orinių pyragaičių ir šokolado meistras Pierre'as Herme sutiko pasidaryti savotišką charakirį – pagaminti pramoninį šokoladuką, laikomą viena iš greito ir prasto maisto apraiškų.
Renginio svečiai taip pat galėjo pasmaguriauti rožiniais saldainiais iš zuikienos arba paragauti arklienos karpačo.
Dėl pastarojo valgio gyvūnų globėja aktorė Brigitte Bardot net parašė protesto laišką ir piktinosi „arklienai daroma propaganda“.