Dažnai kitą dieną susibūrimo šeimininkas savo noru praleidžia pietus ar vakarienę. Juk ir ankstyvieji mūsų protėviai kartais pabadaudavo tarp medžioklių. Vietoj pietų J.Durantas išbėga pabėgioti Bruklino tiltu – basomis kojomis. Žiemą jis mėgsta paplaukioti lediniuose Atlanto vandenyse.
26 metų niujorkietis ir jo draugai propaguoja gyvenseną, kurią patys vadina „evoliuciniu fitnesu“. Tai auganti subkultūra, kuri siekia sveikatos ir laimės imituodama akmens amžiaus žmonių gyvenseną. Šių šiuolaikinių urvinių sveikuolių filosofija remiasi idėja, kad žmogaus kūnas yra pritaikytas tokiam gyvenimo būdui, koks Žemėje vyravo prieš kelias dešimtis tūkstančių metų.
Tad šių XXI amžiaus medžiotojų-rinkėjų mitybos pagrindas – mėsa. Jie taip pat mėgsta laipioti olomis, bėgioti ir šokinėti – lyg jiems pavojų vis dar keltų plėšikaujantys mamutai. Kai kurie netgi periodiškai duoda kraujo. Juk ir mūsų protėviai išliedavo nemažai kraujo grumdamiesi su aštriadančiais tigrais ir kitais plėšrūnais.
„Ką anuomet žmonės valgydavo? Kaip jie judėdavo? Ir ką tai reiškia mums šiandien?“ - klausia J.Durantas. Jo manymu, atsakymai akivaizdūs. Žmogaus genai tobulai pritaikyti klajokliškai egzistencijai, prie metų laikų ritmo prisitaikusiai medžiotojų-rinkėjų gyvensenai.
„Priešistorinis gyvenimas buvo nepaprastai ilga stovyklavimo gamtoje išvyka, tik be dujinių viryklių ir energijos batonėlių“, - sako Arthuras de Vany. Į pensiją išėjęs ekonomikos profesorius yra lyg koks šio judėjimo guru. „Mes nebandome idealizuoti akmens amžiaus žmogaus“, - sako profesorius. Vis dėlto, jo manymu, priešistorėje galima rasti būdą sveikiau ir laimingiau gyventi.
A. de Vany ir jo žmona Carmela gyvena nedidelėje Vašingtonu pavadintoje gyvenvietėje Jutos dykumoje. Pro jų namo langą matyti vešliai žaliuojantis golfo laukas. „Dažnai rytais ten šiek tiek pabėgioju“, - sako 72 metų A. de Vany. Pastaruosius 25 metus jis vykdė savo paties susikurtą planą. Jo kūnas primena atletiško 45 metų vyro. 185 cm ūgio pensininkas sveria 95 kg ir turi tik 8 proc. kūno riebalų. A. de Vany gali numušti golfo kamuoliuką 250 metrų, o raumenis mėgsta pramankštinti virve tempdamas savo „Land Rover“.
Šis antrąją jaunystę išgyvenantis urvinis žmogus sportuoja ne dažniau nei dukart per savaitę ir kaskart vos po valandą. Jo manymu, ilgalaikis įsitempimas – pavyzdžiui, bėgiojant krosą – yra žalingas. „Ar kada nors bandėte užmušti mamutą akmeniu?“ - klausia jis. Sveikatos paslaptis – trumpas, bet intensyvus fizinis aktyvumas.
Kartu jis laikosi ir griežtų mitybos taisyklių. Šiuolaikinių „urvinių“ valgiaraštyje gali būti tik tai, ką galėjo valgyti mūsų protėviai. Dribsniai? Tikra bjaurastis šiandienos fredams flinstounams. Spagečiai? „Lėkštė, pilna cukraus“, - atšauna A. de Vany. Jis nepripažįsta visų rūšių angliavandenių. Jo sekėjai vengia bulvių, šokolado, picos, duonos. Taip pat ir pieno, sūrio ir rafinuoto aliejaus. Vietoj to jie mėgaujasi žuvimi, šviežiomis daržovėmis, sėklomis ir vaisiais.
„Mėginame valgyti tik tai, kas buvo prieinama prieš žemdirbystės atsiradimą“, - paaiškina A. de Vany. O skonį gyvenimui suteikia įvairovė. Vieną rytą Carmela pusryčiams patiekia keptą kalakutą su kumpiu, kitą dieną ant stalo – pusė avokado.
Buvęs profesorius pakankamai tiksliai įsivaizduoja, kaip turėjo gyventi priešistorinis žmogus. „Žaviuosi jų įgūdžiais ir gebėjimu greitai atgauti jėgas. Jie galėdavo ištverti šaltas naktis be drabužių“.
Nors A. de Vany yra romantikas, tačiau dalį jo teorijų patvirtina ir mokslininkai. Kalifornijos universiteto daktarė Lynda Frassetto atliko eksperimentą, kurio metu 10 dienų sveikiems žmonėms skyrė akmens amžiaus dietą – jie galėjo valgyti tik liesą mėsą, vaisius, daržoves ir riešutus. Visa kita buvo griežtai draudžiama. Po 10 dienų pagerėjo dalyvių kraujo spaudimas ir sumažėjo jų insulino lygis.
„Rūšiai tinkamos mitybos“ ragina imtis ir amerikiečių mokslininkas Lorenas Cordainas. Pasak jo, akmens amžiaus racione buvo 60-80 proc. riebalų ir baltymų. Šiandieninė angliavandenių gausi mityba, teigia L.Cordainas, netinka prie mūsų genetinės sandaros ir lemia tokias turtingų visuomenių ligas kaip diabetas ar aukštas kraujo spaudimas.
„Sveiki akmens amžiaus žmonės buvo daug stipresni ir geresnės formos nei mes šiandien“, - sako amerikiečių antropologas Johnas Shea. Pasak jo, išlikusios seniai mirusių medžiotojų-rinkėjų kaulų atplaišos gali daug pasakyti apie jų gyvenimo būdą: „Jų veikla buvo nepaprastai įvairi. Kai jie ieškodavo maisto, daug bėgiodavo. Bet medžiodavo jie tikriausiai tik kartą per savaitę“.
Nors vidutinė jų gyvenimo trukmė buvo labai trumpa, jo manymu, tą lėmė ne sveikatos problemos, o infekcijos, traumos ir didelis kūdikių mirtingumas.