Dar XX a. pradžioje išleistose lietuviškose knygose, skirtose namų šeimininkėms, nurodoma, kaip namuose pasigaminti vyną iš juodųjų serbentų. Toks vynas užėmė garbingą vietą greta kitų to meto vynų - jis prilyginamas brangvyniui kagorui. Juodųjų serbentų vynu, kaip teigiama, būdavo ne gėda ir kleboną pavaišinti.
Juodųjų serbentų vyną trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Anykščiuose pradėjo gaminti „Anykščių vyno“ įkūrėjas Balys Karazija. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas jo kokybei, naudojamos tik šviežios, ką tik nuskintos uogos, iš kurių tą pačią dieną spaudžiamos sultys.
Iki šiol „Anykščių vyno“ gaminamam juodųjų serbentų vynui tradiciškai surenkamos šviežios lietuviškos uogos, užaugintos Anykščių krašte.
Lietuviškojo vyno istorijoje minima ir tai, kad jo ragavo Anglijos monarchai. Ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje B.Karazija nuolat dalyvaudavo tarptautinėse prestižinėse parodose Paryžiuje, Londone. Esą vienos iš parodų metu ir įvyko karalienės bei Lietuvos vyndarių pažintis. Pasakojama, kad tada Karalienė Motina ir paragavo juodųjų serbentų vyno.
Todėl 2006 metais, dabartinei Anglijos karalienei Elžbietai II viešint Lietuvoje, jai buvo perduota lietuviško juodųjų serbento vyno. Vėliau „Anykščių vynas“ sulaukė Jos Didenybės padėkos.
2007 metais šis vynas buvo pavadintas „Voruta“ - legendinės karaliaus Mindaugo pilies, kuri, kaip spėja tyrinėtojai, stovėjo šalia Anykščių, vardu.