Muzikali šeima
Mikui gaminti labai patinka, tačiau šiuo metu vakarienę dažniau ruošti tenka mamai arba tėčiui, mat pats važinėja po visą Lietuvą ir dalyvauja naujų talentų atrankose. Tėtis Dainius Stankevičius džiaugiasi, kai dažną savaitgalį sūnus eksperimentuodamas virtuvėje sukuria vykusių gardžių receptų. Pala, bet juk vyrai retai kada su malonumu sukiojasi virtuvėje? „Čia tik Lietuvoje retai“, – atsako Mikas. Galima sakyti, kad meilę muzikai ir maisto gaminimui vaikinas paveldėjo iš abiejų tėvelių – Dainiaus ir Sonatos Stankevičių, buvusių profesionalių muzikų. Mama ilgus metus griežė smuiku, o tėtis džiugino sodriu baritonu. Ir dabar jų namuose netyla dainos, instrumentų garsai – visi trys Stankevičių vaikai: Mikas, Nojus, Milėja, labai muzikalūs.
„Nors mums nepavyko Miko išmokyti muzikinio rašto, tačiau jis gali pasigirti absoliučia klausa“, – teigia Sonata. Akivaizdu, kad klausa tikrai prisidėjo prie sėkmės projekte, po kurio šiek tiek pasikeitė ir visos šeimos gyvenimas – iš pradžių dėmesys džiugina, o vėliau pradeda trikdyti. „Kuo dabar gyvenu? Vandeniu, maistu ir oru“, – šmaikštauja Mikas ir sako, kad „Lietuvos talentai“ jam suteikė daug puikių emocijų. Į projektą sūnų pastūmėjo tėtis. „Aš jam sakiau, kad nemoku nei dainuoti, nei šokti, tačiau tėtis pasiūlė pagroti dantimis“, – prisimena vaikinas. Kaip jam apskritai kilusi mintis dantis pasirinkti kaip muzikos instrumentą? Pasirodo, užteko kartą pamatyti taip grojantį vieną vaikiną ir užsimanė pabandyti pats. O rezultatą išvydo visa Lietuva.
„Labiausiai mėgstu gardų maistą“
Pasak Miko, jo mama yra tikra gardžiausių sriubų specialistė, o tėtis – itališkos virtuvės asas. S. Stankevičienė prisimena, kad jau nuo mažens sūnus mėgo sukiotis virtuvėje ir jai patalkinti. „Pati daug greičiau viską pasidarytum, susipjaustytum, bet užtat kaip pačiam vaikui smagu kitam padėti ir darbuotis“, – juokiasi mama.
Mikas sakosi labiausiai mėgstąs skanų maistą – nuo paprasčiausių salotų iki vėdarų, cepelinų... Tačiau yra išimčių – jis negali pakęsti žiedinių kopūstų ir nerūkytų sūdytų lašinių spirgučių. Kad virtuvėje sukiojasi tikras virtuozas, išduoda ir tai, jog gamindamas jis gali nuveikti daugybę darbų, kaip pats sako, ir kalbėti, ir su kuo nors pasiginčyti, ir dar žinutę telefonu siųsti.
Jaunajam talentui prie širdies japonų bei kinų virtuvės patiekalai. Jis mėgsta daryti sušį su lašiša, citrina, avokadais, net silke, žinoma, nepagaili vasabi krienų. Anot jo, sušius gaminti visai nesunku. Tiesa, eksperimentai ne visada būna vykę. Mikas pamena, kad kažkada jam labai patiko balzaminis actas, todėl tuo metu nė vienas patiekalas be jo neapsieidavo. O kokia buvusi įspūdinga pomidorų ir porų mišrainė! Vienas pomidoras, šiek tiek poro, daug visokiausių prieskonių ir beveik pusė puodelio gardžiojo acto. „Niekas nevalgė, net ir aš“, – juokiasi pašnekovas.
Nors Mikui patinka ir pyragai pyragėliai, tačiau pačiu geriausiu „pyragu“ išlieka... dešra. Skaitytojams jis pateikia paprasto, lengvai paruošiamo gardėsio receptą, kuris ypač skanus su ledais. Reikia sumaišyti po vieną stiklinę cukraus, džiūvėsėlių, miltų, susmulkinti porą didelių obuolių. Į didelę kepimo skardą, išteptą sviestu, sluoksniais berti cukraus, miltų bei džiūvėsėlių mišinį ir dėti obuolius. Ant paskutinio sluoksnio užtarkuoti sviesto ir pašauti į orkaitę.
Štai Miko atminty iškyla ir labai netikėtas bandymas išgauti kuo įdomesnį skonį: „Kažkada troškinau mėsą braškių uogienėje!“ – juokiasi jis. Kad ir kaip būtų keista, tačiau rezultatas pribloškė visą šeimą, nes taip ištroškinta mėsytė buvo neapsakomai gardi.
A la kiniškas troškinys
Tai kuo gi išskirtinis „a la kiniškas“ troškinys? „Šį patiekalą taip vadinu juokaudamas, nes jam dar labai toli iki tikro kiniško, tačiau jis labai skanus ir paprastai paruošiamas – užteks vos 20 minučių“, – teigia Mikas. Troškinio receptas kilo labai paprastai – vaikinas tiesiog atsidarė šaldytuvą, ką rado, tą panaudojo. Ir štai rezultatas – greita, skanu, sotu, o svarbiausia, kad patiko visai šeimai.
Troškiniui prireiks: pakelio ryžių, nedidelio brokolio, cukinijos, sojų padažo, svogūno, citrinos, minkštos jautienos, vasabi krienų, poros kiaušinių.
Iš pradžių reikia išvirti ryžius kartu su citrinos sultimis. „Lygiomis dalimis imame vandens ir ryžių, įspaudžiame pusės citrinos sulčių, pasūdome ir uždengę dangčiu paliekame virti. Skonis puikus, tokius ryžius galima valgyti ir vienus, ir kaip garnyrą“, – siūlo Mikas.
Mėsytė supjaustoma gabaliukais ir iškart kepama. Nereikia jokių prieskonių! Jautiena kepama labai trumpai, kad išliktų minkšta ir sultinga – tam užtenka vos 5 min. Vėliau į tą pačią keptuvę su jautienos sultimis įmušame porą kiaušinių, dedame šaukštelį žalių vasabi krienų ir viską išmaišome. Kai kiaušiniai vos vos apkepa, reikia suversti ryžius, viską dar kartą gerai išmaišyti ir šiek tiek pakepti. Paskui ant ryžių suberiame apkeptas pjaustytas daržoves (brokolį, cukiniją, svogūną), jautieną, viską pagardiname prieskoniais ir sojų padažu. Ką gavome, išmaišome, patroškiname ir... valgydami iš malonumo tik pirštelius apsilaižome! Skanaus!